"„Stabdyti vartojimą“ - tokį pagrindinį ekonominį palinkėjimą perdavė premjerui mūsiškė Europos komisijoje Dalia Grybauskaitė, užvakar susitikusi su juo Briuselyje. Ji nepasakė, kodėl mažinti būtent vartojimą, o ne, sakysime, biudžeto ar einamosios sąskaitos deficitą. "

"Stabdyti vartojimą skolo, tiek vartotojui, tiek verslui, tiek valstybei" - tai turėjo galvoje Grybauskaitė. Kai visame pasaulyje vyksta defliaciniai procesai, mažai atvirai ekonomikai su palyginti nemaža valstybės skola ir mažom atsargom toliau vartoti skolon (nekalbu apie konkurencingą gamybą ar paslaugas), arba kitaip tariant imti savaime nesilikviduojančius kreditus yra lengvabūdiškas elgesys su liūdnom pasekmėm.

ESD spalį ir taip mažėjo 13% lyginant su rugsėju ir ~30% su pernai metais bet tai tik išvestinis dydis. Jei eksportas laikysis (nerimą kelia tik padidėjusios apimtys į Rusiją, kurios verslas šiuo metu nėra ypač geroj situacijoj), manyčiau viskas bus pusė bėdos.

dėkui autoriui! jo straipsniai tikrai padeda suprasti ekonominę situaciją. Tikėsimes, fortūna padės...

"... ar Vyriausybė turi „planą B“, reikalingą tam atvejui, kai paaiškės, kad visos pagirtinos priemonės pradžioje veda į didėjantį nedarbą, įtampą „Sodros“ biudžete dėl didėjančių nedarbo išmokų, iškilusį būtinumą organizuoti viešuosius darbus ir kitaip didinti valdžios išlaidas ..."

Didėjantis nedarbas, įtampa Sodros biudžete ir iškilęs būtinumas organizuoti viešuosius darbus vardinanmi viename sąraše per kablelį kaip vienaprasmiai ar vienareikšmiai dalykai. O skirtumas nemažas - pirmieji du apsako galimas objektyvias ekonomines realijas, o trečias - viso labo "iškilusią" teksto autoriaus idėją. Skaitytojui lieka neaišku, kaip jos iškilimą įtakoja "visos pagirtinos priemonės".

Ar autorius nors pats suprantga, ką rašo?

Ka galvojo TS-KDP iki rinkimu i Seima? As manau, kad apie tai, jog daugiausia balsu surinks socialdemokratai, kurie ir turetu sudaryti valdanciaja dauguma. Kodel as taip galvoju, nes kai buvo nagrinejamas 2008 metu biudzetas, TS-KDP ir Liberal sajudis papildomai pasiule 23 ivariausiu projektu, tai buvo pasiulymai: K.Glavecko, A.Kubiliaus, G.Sileikio, J.Razmos, A.N.Stasiskio. Bendra papildomu projektu suma i biudzeta sieke ~7,5 mlr. Lt . Reikia patikslinti, kad dirbo mazumos vyriausybe ir del to opozicija turejo didesne atsakomybe uz visus savo darbus. Gaunasi, TS-KDP nesitikejo, kad tures 50 Seimo nariu, nes jos visi papildomi pasiulymai i 2008 metu biudzeta buvo skirti tam, kad jau nauja vyriausybe turetu dideliu problemu 2009 metu sudaryme, kad valstybeje butu didele finansine krize- sieke destabilizuoti padeti salyje. Toks planas turejo sukelti sumaisti arba net pirmalaikius rinkimus, kuriuose turejo laimeti TS-KDP galbut kartu ir prezidento rinkimus. Taciau ivyko taip, kad jie is karto gavo 50 Seimo nariu. Tokiu budu TS-KDP atsidure sudetingoje situacijoje- jai paciai reikia ruosti 2009 metu biudzeta ir antikrizine programa... . Pastebetina tai, jog nauja TS-KDP rinkimine programa ir valdanciosios daugumos programa yra puiki ese apie susidariusi padeti ir galimas vizijas, taciau jos neturi nieko bendro su realybe, ateitimi. Pirma vertus, antikrizinis planas grindziamas biudzeto subalansavimu (taupymu) be jokiu konkreciu pasiulymu ekonomikos pletrai, 10-15% visu pajamu “apkarpymas”. Taigi TS-KDP supranta krizes iveikima kaip taupu gyvenima (pvz. jie pasiulyti 23 projektai i mazumos vyriausybes 2008 m. biudzeta apie 7,5 mlr. Litu- parodyti mazumos vyriausybes islaidavima). Bet tai primityvus ekonominiu kriziu supratimas, kuriu pagrindas buna ivairus. Stai jie su mazumos vyriausybe “pripute” biudžeto burbula, o jau dabar siulo didinti PVM iki 19% tam, kad palaikyti dirbtinai sukurta biudzeto disbalansa. “Burbulu putimo” cempionas G.Nauseda puikiai moko tai daryti. Trumpai sakant, TS-KDP antikrizine programa yra pavirsutiniska ir primityvi. Antra vertus, TS-KDP savo kalbose, programose, planuose skiria daug demesio reformoms, permainoms, taciau krizes atveju su taupymo metodika jokios reformos neimanoma ivykdyti. Reiskia primityvi taupymo strategija leidzia isvengti reformu, permainu. Valdancioji koalicija tiesiai sako: svarbu subalansuoti biudzeta, o kai situacija pageres, tada bus laikas reformoms. Trecia vertus, po 10 metu opozicijoje TS-KDP pamirso Seimo statuta, kitus istatymus. Stai A.Valinsko kandidatura i Seimo pirmininko pareigas be jokiu konsultaciju su teisininkais buvo teikiama 2 kartus is eiles... . Kitas atvejis- J.Razmos pasiulymas pakeisti sekretorius ministerijose viceministrais, toliau nauju ministeriju kurimas, apskriciu formavimas, ukio ministerijos perkelimas i Kauna. Visa tai daroma be jokiu diskusiju visuomeneje... .
Isvada paprasta:
1. TS-KDP neplanavo gauti 50 Seimo nariu rinkimuose ir del to sieke bet kokiu atveju apsunkinti busimos vyriausybes darba;
2. Dabartinėje situacijoje valdancioji dauguma teorinio taupymo ekonomikoje politika pateikia kaip antikrizini plana, o kartu siekia isvengti galimu reformu arba permainu;
3. Primityviais, radikaliais sprendimais siekia imituoti permainas, reformas (perejimas nuo sekretoriu prie viceminsrtu t.t.);
Taigi del krizes JAV, kuri atsirado del stagiu pasikeitimu naftos rinkoje, susidare ypac sudetinga situacija ekonomikoje, kuria TS-KDP pagilino "dirbant" su mazumos vyriausybe. Paradoksas tame, kad nauja vyriausybe sudarytu ir sudare tik valdzios isalkusieji asmenys arba juokdariai, kuriems nera ko prarasti... . Jeigu teoriskai nauja valdancioji dauguma noretu pasitraukti is valdzios (vyriausybes) , pavyzdziui, po rinkimu i prezidentus, tai to nesugebetu padaryti, nes ir toliau jie laikinai eitu savo pareigas. Paradoksas tame, kad TS-KDP dabartineje situacijoje galetu pasitraukti is vyriausybes tik su pirmalaikiais rinkimais... .

Desinysis Bushas su dar radikalesnem liberaliom paziurom amerika nuvare i visiska xaosa.Po kubiliaus bus tas pac:)

Blaivus padėties įvertinimas, po šimts pypkių