„Prieš keletą metų indėliai išgyveno ne patį geriausią laikotarpį, kuomet jų palūkanos buvo itin žemos. Tačiau pakako palūkanoms įžengti į pliuso zoną ir aiškumą, paprastumą bei stabilumą vertinantys gyventojai vėl prie jų sugrįžo, pasinaudodami galimybe apsaugoti savo pinigus nuo infliacijos“, – išplatintame pranešime nurodo apklausą inicijavusio „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.
Indėliuose kaupia beveik 40 proc. apklaustųjų
Į „Spinter tyrimų“ klausimą, ar turi pasidėję indėlį banke arba kredito unijoje, teigiamai atsakė 38 proc. respondentų. Tarp jų buvo daugiau vyresnio amžiaus, aukštojo išsimokslinimo bei didesnes mėnesio pajamas gaunančių visuomenės atstovų.
„Indėliai patrauklesni vyrams (40 proc.) nei moterims (36 proc.), juos ypač mėgsta aukščiausio ir vidutinio lygmens vadovai (52 proc.) bei pensininkai (52 proc.). Palyginti su šeiminių įsipareigojimų dar neturinčiais (20 proc.), šeimą sukūrę žmonės (45 proc.) linkę indėliais pasitikėti labiau“, – pastebėjo J. Ivaška.
Tuo tarpu tarp 62 proc. apklausos dalyvių, kurie indėlio nėra pasidėję, daugiausia moterų, jauniausiai amžiaus grupei priklausančių respondentų, nebaigusių vidurinio išsilavinimo žmonių, taip pat – gaunančių mažiausias pajamas.
Anot „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus, jaunimas po truputį išbando įvairius pinigų įdarbinimo sprendimus, todėl jų dominavimas tarp indėlių neturinčiųjų – nestebina.
Indėlių palūkanos
Indėlius turinčiųjų teiraujantis, kokias palūkanas jie gauna, 35 proc. teigė, kad per metus uždirba 3–4 proc. metinių palūkanų. Dar 22 proc. pažymėjo, kad jų palūkanos siekia 2–3 proc., o 17 proc. – iki 2 proc. Didžiausias, arba 4 proc. viršijančias palūkanas, nurodė gaunantys 6 proc. apklausos dalyvių.
„Tikslios indėlių palūkanų normos nežinojo, neprisiminė arba negalėjo pasakyti kas penktas respondentas. Tuo tarpu keturi iš penkių gyventojų taikliai įvardijo indėlių palūkanų ribas. Vadinasi, visi jie ne tik žino, kad uždirbs, bet ir kiek uždirbs“, – pabrėžė J. Ivaška.
Kaip nurodoma išplatintame pranešime, Lietuvoje iš sutarto termino indėlių, kurių šiemet sausį buvo padėta 6,9 mlrd. eurų, didžiąją dalį, arba 78 proc., sudarė indėliai iki 1 metų.
Antroje vietoje pagal populiarumą – 1 arba 2 metų trukmės indėliai, jų buvo 16,5 procentų. Tik kelis procentus sudarė ilgiausios trukmės, arba 2 metus viršijantys indėliai.
„Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus vertinimu, tai lemia su finansinių sprendimų pasirinkimu susijęs konservatyvumas, nenoras įsipareigoti ilgam laikui.
„Svarbiausia, kad žmogus teisingai sudėliotų savo lūkesčius ir pakantumo ribas, pasirinkdamas, kuriam laikui jis gali padėti tam tikrą pinigų sumą į indėlį ir, sutarto termino indėlio atveju, ją pamiršti. Pasibaigus indėlio terminui toks vartotojas vėl gali nuspręsti, kaip jis disponuos savo lėšomis ir kokius jų įdarbinimo variantus rinksis“, – aiškino J. Ivaška.
„Spinter tyrimai“ apklausą atliko šių metų vasario 18–25 dienomis. Joje dalyvavo 1017 respondentų, kurių amžius buvo 18–75 metai. Į klausimą apie indėlių palūkanas atsakė 389 apklausos dalyviai.
