Per šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos įmonės pasipildė 43,762 darbuotojais (+3,6 proc.). Dirbančiųjų nepadaugėjo tik elektros, dujų bei garo tiekimo (-340) ir viešojo sektoriaus, švietimo bei socialinės veiklos (-235) įmonėse.
Daugiausiai darbuotojų priėmė statybos (+11.762), prekybos (+7127), pramonės (+5123) įmonės, taip pat viešbučiai ir restoranai (+4 389). Naujus darbuotojus priėmė 21 tūkst. įmonių, bet 13,3 tūkst. įmonių – personalą mažino. Tokius apibendrinimus pateikia įmonių kreditingumą vertinanti UAB „Creditreform Lietuva“, išanalizavusi „Sodros“ informaciją
Didelę dalį darbuotojų skaičiaus augimo galima priskirti sezoniškumui, ypač statyboje ir apgyvendinimo bei maitinimo įmonėse. Pastebėtina, kad naujose įmonėse, kurios susikūrė per paskutinius 12 mėnesių dirba 3 proc. visų darbuotojų (34,7 tūkst.). Kai kuriose šakose šis santykis dar didesnis, ypač didelis šis santykis elektros, dujų ir garo tiekimo įmonių darbuotojų dirba naujose įmonėse (3,2 iš 12,3 tūkst.).
Vertinant pagal įmonės amžių, naujoms įmonėms (įsteigtoms per paskutinius 12 mėnesių) tenka net penktadalis darbo vietų padidėjimo. Neskaitant jau minėtų reorganizuojamų sektorių ir naujų įmonių, kur veikla dar nenusistovėjusi, naujų darbo vietų kūrimas būtent naujose prekybos, paslaugų ir kai kurių pramonės šakų įmonėse.
Vertinant įmones pagal dydį, santykinai sparčiau auga darbuotojų vidutinėse ir mažose įmonėse. Įmonių, kurių metinė apyvarta per 25 mln. Lt darbuotojų padaugėjo 2,0 proc. (+5,6 tūkst.), o smulkiųjų (mažiau 1 mln. litų) subjektų, įskaitant ką tik pradėjusius veiklą, kategorijoje darbuotojų skaičius išaugo 5,7 proc. (+14,8 tūkst).
Vertinant pagal savivaldybes, darbuotojų skaičius ūgtelėjo visose savivaldybėse. Logiška, kad santykinai labiausiai išaugo kurortinėse vietovėse – Neringoje net 47 proc. (+596), o Palangoje 37 proc. (+2031). Absoliučiais skaičiais beveik pusė naujų darbo vietų sukurta vietų didžiuosiuose trijusoe miestuose. miestuose – 19,9 tūkst iš 43,7 tūkst.
UAB „Crediteform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa pastebi, kad darbuotojų skaičiaus augimas dar nėra vienareikšmiškai teigiamas. „Augantys dirbančiųjų skaičiai dar kartą patvirtina stabilų augimą kompiuterių programavimo, kelių transporto ir logistikos šakose, tekstilės, metalų apdirbimo bei mašinų gamybos pramonėje. Tam tikra „inercija“ statybų šakoje, kur darbuotojus daugiau priima anksčiau steigtos įmonės, yra šio sektoriaus atsigavimo požymis, – čia skausmingas rinkos apsivalymas eina į pabaigą.
Didelę dalį darbuotojų skaičiaus padidėjimo sudaro sezoninis augimas maitinimo ir apgyvendinimo šakoje, visų pirma, pajūryje. Tuo tarpų paslaugų sektoriuje (teisinėje ir apskaitos veikloje, kelionių agentūrose), taip pat baldų pramonėje ir kai kuriose prekybos šakose daugiau darbuotojų įdarbina naujos įmonės.
Vertinant regioninius darbuotojų pokyčius pastebimas sezoniškumas (visų pirma pajūryje), centralizacija (naikinami ar stambinami regioninai padaliniai), tačiau pastebimas ir didesnis ekonominis aktyvumas priemiesčių rajonuose“. – baigia R.Trumpa
