Galimybėmis dalyvauti naujo giliavandenio uosto statybose domisi kelios JAV kompanijos. Tarp jų – didžiausia pasaulyje logistikos kompanija „Mersk line Ltd“, užimanti beveik penktadalį pasaulinės krovinių gabenimo rinkos. Vis dėlto sunkumų gali kelti tai, kad uosto plėtrą riboja gyvenamieji rajonai ir Kuršių nerijos nacionalinis parkas.
Kaip praneša LTV „Panorama“, kada prasidės naujo giliavandenio uosto statybos, kol kas nežinia. Tai lems ekonominė būtinybė, tačiau jau dabar, pasak uosto direkcijos vadovo, aišku, kad Klaipėdos uosto, pernai perkrovusio daugiau kaip 36 su puse mln. tonų krovinių, galimybės ribotos. Įspraustas tarp gyvenamųjų rajonų ir UNESCO saugomo Kuršių nerijos nacionalinio parko, uostas negali plėstis.Manoma, kad naujasis giliavandenis uostas galėtų pradėti veikti maždaug po dešimties metų. Jo statybomis jau dabar domisi kelios Amerikoje dirbančios kompanijos, tarp jų – didžiausia pasaulyje krovinių vežėja „Mersk line Ltd“.
„Negalime pasakyti, ar JAV galutinai susidomės galimomis investicijomis į būsimą giliavandenį uostą. Nors mes ir suprantame, kad statysime už dešimt metų, tačiau jie zonduoja šiandieninę situaciją“, – abejonėmis dalijosi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas.
Kur statyti išorinį giliavandenį uostą, turėtų paaiškėti maždaug po poros metų, užbaigus galimybių studiją ir atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Teigiama, kad jis bus kuriamas strategiškai patogioje vietoje, galinčioje tapti Rytų–Vakarų transporto koridoriaus vartais į Rusiją, Skandinavijos ir kitas Europos šalis. Viena iš galimų vietų – šalia Būtingės.
„Kol kas mūsų galimybių studijoje, kurią esame užsakę už ES lėšas, nėra kalbama apie 100 procentų valstybės lėšomis finansuojamą naują uostą. Visuose variantuose numatytas vienoks ar kitoks privataus kapitalo dalyvavimas. Tai gali būti įvairių investiciniai fondai, galbūt – krovinio turėtojo dalyvavimas“, – komentavo E. Gentvilas.
Naujajame uoste bus priimami „Baltmax“ tipo laivai, kuriems reikalingas 18 metrų gylis.
