„Eurostat“ duomenimis, per praėjusius metus vienas darbuotojas, neturintis vaikų, uždirbo vidutiniškai 24 tūkst. eurų. 2020 m. pabaigoje vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 1,5 tūkst. eurų neatskaičius mokesčių. Taigi, teoriškai metinis vidutinio lietuvio atlyginimas buvo apie 18 tūkst. eurų.
Alkoholio kainų lygis skirtingose Europos šalyse nustatomas įvertinus vadinamąjį perkamosios galios paritetą. Jei tartume, kad vidutinė alkoholio kaina yra 100 proc. tai didesnis arba mažesnis dydis parodo, kurioje šalyje jis brangesnis, o kurioje – pigesnis.
Lietuvoje – mažiau nei Latvijoje, bet daugiau, nei Lenkijoje
Didžiausias alkoholio kainų indeksas tarp ES šalių pernai fiksuotas Suomijoje. Čia šis rodiklis siekė 193. Antroje vietoje atidūrė Airija su 181 alkoholio kainų indeksu, o trečioji buvo Švedija – čia alkoholio kainų indeksas siekė 166.
Tuo metu žemiausias alkoholio kainų lygis fiksuotas Vengrijoje. Čia jis siekia vos 73. Tik kiek daugiau, priešpaskutinėje vietoje, yra Rumunija su 74. Trečia nuo galo – Bulgarija, čia alkoholio kainų indeksas pernai buvo lygus 81.
Lietuvos vieta – tiesiai ties ES vidurkiu – 100. Visgi, tai – kiek mažiau nei Latvijoje – kaimyninėje šalyje šis rodiklis pernai buvo lygus beveik 115. Estijoje jis dar didesnis – pernai siekė 119.
Tik Lenkijoje alkoholis, panašu, pigesnis nei Baltijos šalyse. Lenkijoje pernai fiksuotas alkoholio kainų indekso dydis siekia 86,5.
Ką tai reiškia?
Finansų analitikas ir ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad alkoholio kainų lygis Lietuvoje, palyginti su kaimyninėmis šalimis, mažesnis šiame tyrime dėl to, kad yra nustatant alkoholinių gėrimų kainų lygį šalyse buvo įtrauktos ir kainos baruose, restoranuose, viešbučiuose, kavinėse ir kitose pasilinksminimo vietose, kur Lietuvoje jos – gerokai mažesnės nei pas kaimynus.
„Lietuvoje dažnai gėrimai pasilinksminimo vietose yra pigesni dėl apskritai bendro kainų lygio. Pavyzdžiui, Estijoje, tokie dalykai kaip maistas, net dienos pietūs, jie kainuoja gerokai daugiau nei Lietuvoje, tarp jų ir alkoholis“, – paaiškina ekonomistas.
Visgi jis sako Lietuvos alkoholio kainų lygį norintis vertinti ne su Latvija, Estija, bet ES vidurkiu, kuris yra prilyginamas 100 punktų.
„Ir mes esame prie pat jo. Šiuo atveju tai rodo retą situaciją, kai esame ES vidurkyje. Tai situaciją galima vertinti kaip pakankamai racionalią ir gerą“, – sako M. Dubnikovas.
Jis turi paaiškinimą ir išskirtinai nuo ES vidurkio nutolusių šalių kainų lygio skirtumams.
„Skandinavija apskritai išsiskiria alkoholio kainų dydžiu, nes tokia yra jų politika. Reikia nepamiršti, kad ir pajamos tose šalyse yra labai didelės.
Dažnai ir Lietuvai tai būna bandoma argumentuoti, kad, va, reikia didinti akcizus, dėl to, kad įperkamumas auga. Tai kokioje Danijoje tas įperkamumas ir yra didesnis, kai žmogus už savo atlyginimą gali alkoholio, net ir brangaus, nusipirkti daugiau negu Lietuvoje. Čia yra kainų lygio pasekmė ir, be abejo, akcizų taikymo politikos.
Todėl nereikėtų agituoti, kad danai, suomiai ar švedai nusimažintų sau alkoholio kainas, nes ten apskritai kainų lygis yra aukštas“, – atkreipia dėmesį finansų analitikas.
Kas liečia Vengriją, jie pasižymi savo vyno pramone, kurią ypač saugo, prideda M. Dubnikovas.
„Ir dėl to kainos yra mažos, nes mokesčiai nėra patys didžiausi.
Ir, vėlgi, kainų lygis – Vengrija yra pakankamai žemų kainų šalis. Tai šioje vietoje tai savotiškai ir parodo. Alkoholio kainos yra indikatorius, koks kainų lygis yra šalyje“, – sako M. Dubnikovas.
