Kai bendra ekonominė padėtis atrodo vis dar pakankamai sudėtinga, nepaprastai išauga novatoriškų verslo idėjų reikšmė. Internetinis tinklalapis „Entrepreneur.com“ išskiria aktualiausias ateinančių metų tendencijas, į kurias savo dėmesį turėtų atkreipti novatoriški verslininkai.
Pirmąją straipsnio dalį galite perskaityti čia.
Tendencija Nr.7 – Produkto susiejimas su žaidimu
„Nauja žaidimų erdvė“.
Įvairiausi žaidimai tampa neatsiejama internetinėje erdvėje vykstančių socialinių sąveikų dalimi. Daugelį prie to nepratusių žmonių tai gali gluminti ir stebinti, bet užtenka pažvelgti į „FarmVille“ populiarumą, kad įsitikintume šios tendencijos gyvybingumu. Atliktų tyrimų duomenimis, dar iki 2015 metų JAV kompanijos išleis maždaug 1,6 milijardus dolerių vien tam, kad susietų savo produkciją ir paslaugas su žaidimais. Be to, daugiau nei 50 procentų didžiųjų kompanijų ketina į savo inovacijų procesus įtraukti sąsajas su žaidimais.
„Vadinamoji „žaidimizacija“ (angl. „gamification“) reiškia procesą, kuomet su žaidimais visiškai nesusijusių taikomųjų programų veikimo logikai yra priskiriamos žaidimams būdingos savybės ar dėsningumai. Ir visa tai tam, kad vartotojui būtų tiesiog smagiau jomis naudotis“, – paaiškina Nathanas Landsas, „Gamification.org“ įkūrėjas. Žaidimų veikimo principai, tokie kaip galimybė būti lyderiu, įvairių statusų įgijimas, iššūkių įveikimas ar galimybė būti apdovanotam, gali būti lengvai pritaikomi ir plataus profilio verslo schemose, o tokių principų išnaudojimas rinkodaroje gali padidinti klientų lojalumą ir angažuotumą.
Šios tendencijos paveikumą vartotojams patvirtina ir statistiniai duomenys. Neseniai atlikto tyrimo duomenimis, 24 procentai žmonių, kurie prisipažino mėgstantys pažaisti kompiuterinius žaidimus internete, teigė, kad nesusilaikydavo nepaspaudę ant tokiuose žaidimuose mirgančių reklamos nuorodų. Tuo kaipmat pasinaudoja ir sumanesnės kompanijos. Pavyzdžiui, kompanija „TerraCycle“, užsiimanti pakartotinai panaudojamų produktų perdirbimu, sukūrė „Facebook“ žaidimą „Trash Tycoon“, kuris vos per mėnesį pritraukė maždaug 160 tūkst. naujų potencialių kompanijos klientų.
Anot „Gamification Summit“ pirmininko Gabe'o Zichermanno, iš esmės nėra ribų, kurios apibrėžtų, iki kiek įmanoma vystyti „žaidimizaciją“. „Žaidimai pakeitė mūsų kultūrą, mūsų pasaulėžiūrą, pakeitė suvokimą apie tai, kiek iš tikrųjų tai gali būti smagu, galiausiai pakeitė bendravimo su kitais žmonėmis pobūdį“, - aiškino Zichermannas. Technologinis progresas turėtų ir toliau skatinti šio reiškinio plėtojimąsi, tad erdvės verslo idėjoms ir sprendimams čia bus tikrai pakankamai.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „Badgeville“, „Rypple“, „Nexercise“.
Tendencija Nr.8 – Dizaino svarba
„Puikiai atrodantis“.
Aukštos klasės dizaino produkcija yra sutinkama visur ir tai nėra vien prabangūs praėjusio amžiaus baldai, bet ir automobiliai, namų apyvokos daiktai, elektronikos prietaisai ar net medicinos priemonių įpakavimai. Amerikiečiai galiausiai perima taip vadinamą „forma atitinka funkciją“ estetikos sampratą, būdingą skandinavų ir japonų dizaino mokykloms.
Kokybiško dizaino produkcija tampa vis populiaresnė ir prieinamesnė vartotojams. Tai patvirtina tiek ryškiausių dizainerių Franko Gehry ar Philippe'o Starcko , tiek smulkesnio profilio dizaino namų, tokių kaip „Design Within Reach“, augantis populiarumas, tiek ir sėkminga nepriklausomų dizainerių bei menininkų veikla internetinėje erdvėje. „Šiuo metu pastebimas judėjimas link paprastumo ir autentiškumo“, - dizaino sprendimų pokyčio raidą aiškino Richardas Grefe, „AIGA“ dizainerių asociacijos pirmininkas. „Suprantate, žmonės juk yra susierzinę dėl... finansų rinkų, politikos. Jie nori grįžti prie pagrindų“, - situaciją paaiškino ponas Grefe.
Dėl to, jog dizaino sritis apima gana platų veiklų spektrą, tendencijas išreikšti skaičiais yra pakankamai nelengva. Manoma, kad dizaino paslaugų rinka šiuo metu turėtų būti vertinama 1,5 milijardais dolerių (2010 metų duomenimis). Spėjama, jog ši rinka per ateinančius penkerius metus išsiplės 10 procentų. Grefe teigimu, jei dar visai neseniai dizaino kompanijos, atsižvelgdamos į recesiją, vykdė savo produkcijos kainų mažinimo politiką, tai dabar tokios kompanijos ėmėsi pastangų išsikovoti kuo geresnę vietą rinkoje – o tam labiausiai pasitarnauja būtent novatoriški dizaino sprendimai. Anot jo, plėtoti dizaino verslą yra kur – pavyzdžiui, viena tokių nišų yra vyresniems žmonėms skirtų gaminių dizaino sprendimų įgyvendinimas.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „One Kings Lane“, „Bluelounge“, „Poppin“.
Tendencija Nr.9 – Ekstremali fizinė veikla
„Intensyvūs pratimai“.
Kompanijos, siūlančios intensyvios fizinės veiklos paslaugas, tokias kaip karinės stovyklos treniruočių kursus, ekstremalaus bėgimo pratimus ar griežtos priežiūros asmenines fizines treniruotes, įgyja vis daugiau populiarumo.
Karines stovyklas imituojančios treniruotės buvo tarp dešimties populiariausių praeitų metų fizinės veiklos užsiėmimų, kuriuos savanoriškai rinkosi fizinių krūvių ištroškę amerikiečiai. Anot tokias treniruotes siūlančios kompanijos „Davis Training Bootcamp“ atstovo Seano Daviso, jo didelio fizinio krūvio treniruotes lanko 100 procentų klientų, sumokėjusių už šiuos treniruočių kursus. Tai gana didelis skirtumas, lyginant su tuo, kiek procentų žmonių lanko įprastus sveikatingumo ir sporto centrus – teigiama, jog net 67 procentai šių klubų narių sporto salėje taip niekada ir neapsilanko.
Dar viena perspektyvi tokios fizinės veiklos sritis – ekstremalus bėgimas. Tradicinis penkių kilometrų bėgimas ristele šiais laikais yra pernelyg nuobodus užsiėmimas. Bėgimo mėgėjus žymiai labiau domina lakstymas, bandant išvengti didelių siūbuojančių rutulių, ar įnirtingas klampojimas per purvą. Tokio pobūdžio „The Dirty Dash“ lenktynės šiais metais pritraukė po daugiau nei 5000 dalyvių aštuoniuose šiais metais surengtuose renginiuose.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „Warrior Fitness Boot Camp“, „Muddy Buddy“, „Tough Mudder“.
Tendencija Nr.10 – Darbo paieška
„Padėti susirasti darbą“.
Kol nedarbo lygis net neketina kristi žemiau 9 procentų (JAV), o į vieną laisvą darbo vietą vidutiniškai pretenduoja po šešis žmones, darbo ieškantiems žmonės iš tiesų reikia pagalbos. Ir dauguma tokios pagalbos vis dažniau ieško internetinėje erdvėje – 2011 metais 14,4 milijonai žmonių darbą susirado socialinių medijų tinklų pagalba. Be to, šių metų kovą „LinkedIn“ internetinis puslapis pasiekė 100 milijonų vartotojų ribą, kas reiškia, jog prie šio darbuotojus, specialistus ir darbo beieškančiuosius vienijančio tinklo kas sekundę prisijungia po naują narį.
Natūralu, jog kompanijos, siūlančios supaprastinti darbo paieškos procesą, tampa vis populiaresnės. Populiariomis tampa ir specialios išmaniųjų telefonų taikomosios programos, tokios kaip „Snagajob“, „JobCompass“ ar „Pocket Resume“, kurios padeda lengviau „sumedžioti“ darbo vietą. Anot „Dealmaker Media“ įkūrėjos Debbie Landa, įsidarbinimo pagalbą teikiantis verslas yra itin perspektyvus, nes jame vis dar daug iki galo neišnaudotų galimybių. „Dabartinė problema yra ta, jog dauguma darbo skelbimus platinančių internetinių puslapių yra ydingi – iš esmės jie visiems bando pasiūlyti viską. Tai klaidinga praktika, bet po truputį randasi vis daugiau verslo iniciatyvų, bandančių išmintingiau spręsti šią problemą“, - aiškina Landa.
Kita vertus, procesas yra dvipusis – auga ir kompanijų suinteresuotumas atsirinkti darbuotojus. Be abejo, čia ir vėl labiausiai pasitarnauja socialinių medijų teikiamos galimybės. Anot statistikos, 89 procentai JAV kompanijų darbuotojų paieškoms išnaudoja internetinius socialinius tinklus. Taigi panašu, kad darbo paieškos proceso valdymas gali tapti perspektyvia verslo sritimi ir taip netgi prisidėti prie naujų darbo vietų kūrimo.
Kol kas geriausiai šią tendenciją išnaudojančių verslo iniciatyvų pavyzdžiai: „BranchOut“, „ZipRecruiter“, „Jibe“.
Tendencija, kurią verta stebėti – Gyvenimas nesusituokus
„Vienišiaus dalia“.
Paskutiniojo JAV gyventojų surašymo duomenimis, 50,3 procentuose amerikiečių namų ūkių gyvena nesusituokę žmonės – kitaip tariant, bent po vieną suaugusį asmenį, nesukūrusį šeimos. Kai kurie jų yra tiesiog vienišiai, kiti turintys antrąją pusę, bet vengiantys tuoktis, treti gyvena su draugais ar savo pažįstamais. Visgi šie duomenys reiškia, jog pirmą kartą JAV istorijoje šalyje yra daugiau nesusituokusių žmonių, nei gyvenančių šeimyninį gyvenimą.
Tad rinkodaros specialistai turėtų į tai atkreipti deramą dėmesį. „Mūsų visuomenė yra truputį pamišusi, nuolatos akcentuodama šeimyninį gyvenimą, bet pamiršdama jo nesukūrusius žmones. Pažvelkime į televizijos reklamas, televizijos serialų scenarijus, politikų kalbas – juk visi tik ir tešneka apie dirbančias, laimingas šeimas. Viskas sukasi tik apie vedybinį gyvenimą, lygtai kitokio net nebūtų“, - stebisi Kalifornijos Universiteto psichologijos profesorė Bella DePaulo.
Taigi didelės galimybės lauktų tų, kurie galiausiai atkreiptų dėmesį į nesusituokusius žmones, o ypač į 31,4 milijonus žmonių, gyvenančių vienišiaus gyvenimą. Tad erdvės sėkmingai rinkodarai čia yra pakankamai daug. Svarbiausia, nepersistengti stereotipizuojant tokių žmonių gyvenimo būdą. „Ir nereikia manyti, kad antrosios pusės susiradimas yra būtent tai, ko labiausiai trokšta vienišiai“, - galimas rinkodaros specialistų klaidas įvardijo profesorė DePaulo.
