Socialiniame tinkle publikuotame darbo skelbime buvo teigiama, kad ieškomi mūrininkai darbui Lietuvoje. Buvo nurodytas ir atlygis – 3 tūkst. eurų į rankas.
Šis skelbimas sulaukė daugybės komentarų. Dauguma netikėjo siūloma alga ir teigė, kad darbdaviai tiesiog apgaudinėja žmones. Kiti juokavo, kad skelbimo autorius, ko gero, per daug nulių prirašė arba pamiršo parašyti, kad alga mokama ne už vieną o už 2 ar 3 mėnesius.
Dar kiti juokavo, kad jau ieško mūrininkų kursų ir bandys darbintis į tokią dosnią bendrovę.
O kiti piktinosi, kad lietuviams niekada nebus gerai.
„Kai darbdaviai siūlo 500 eurų žmonės rėkia, kad ieško vergų, kurie už dyką dirbtų. O kai pasiūlo 3 tūkst. eurų, vėl rėkia, kad nesąmonė. Turbūt, kai nenori dirbti, tada viskas blogai“, – rašė socialinio tinklo vartotoja.
Įmonė dar neįsteigta
Portalo tv3.lt žurnalistė kreipėsi į skelbimo autorių apsimesdama, kad nori įsidarbinti, ir pasiteiravo daugiau informacijos – kokia įmonė ieško darbuotojų, kokius darbuotojas turi atitikti reikalavimus, kada galima pradėti darbą.
Gavome atsakymą, kad įmonė kol kas nėra įsteigta. Tačiau darbuotojų atranka bus vykdoma jau po savaitės. Anot jo, darbus reikės atlikti visoje Lietuvoje, o pretenduojantys į šią poziciją privalo atsiųsti gyvenimo aprašymą. Dar jis pridūrė, kad būsimos įmonės vizija yra pagarba darbo žmogui.
Tačiau praėjus vos porai dienų skelbimas buvo pašalintas iš socialinio tinklo.
Lietuvoje mūrininko alga siekia 700–2 tūkst. eurų
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovas Robertas Encius komentuodamas Facebooke patalpintą skelbimą teigė, kad įmonės, kurios dirba užsienio objektuose, iš tikrųjų tiek ir moka mūrininkams.
„Tačiau kalbant apie šį konkretų skelbimą gali būti, kad jį patalpino įmonė, kuri ieško darbuotojų dirbti užsienyje. Bet dažniausiai pats darbininkas tokio atlygio negauna, o už įdarbinimą turi sumokėti mokestį įmonei“, – komentavo specialistas.
Anot jo, mūrininkai Lietuvoje uždirba nuo 700 iki 2 tūkst. eurų į rankas.
„Kodėl toks skirtumas? Na jeigu mūrininkas šiltoje patalpoje mūro pertvaras, kurioms nekeliami kokybės reikalavimai, sąlygos ir uždarbis bus nedideli.
Tačiau jeigu jis mūrys 7 ar 9 aukšte lifto šachtą arba tame pačiame aukšte apdailinę fasado sieną per lietų ir sugebės sumūryti 2 ar daugiau kubinių metrų, tuomet jis gali užsidirbti ir 2 tūkst. eurų į rankas“, – aiškino R. Encius.
Jo teigimu mūrininko atlygis priklauso nuo to, kokias kompetencijas jis turi, kokio sudėtingumo darbą gali daryti ir kiek jo gali padaryti per pamainą.
Mūrininko specialybė nepopuliari?
R. Encius pastebėjo, kad mokinių skaičius profesinio mokymo statybos srities programose per trejus metus sumažėjo beveik 40 proc.
„Būsimų mūrininkų ir betonuotojų dažniausiai įstoja vos keli. Bet ir pasaulinė tendencija panaši. Taip yra greičiausiai dėl to, kad žmonės nebenori dirbti sunkių, fizinių darbų, kur, pavyzdžiui, daug dulkių ir didelė tarša.
Šiandien žmonės ieško kūrybingo, „švaraus“ ir nedarančio žalos jų sveikatai darbo. Todėl statybos rinka taip pat transformuojasi. Įmonės neišvengiamai turės diegti inovatyvias technologijas, kad žmogus, atėjęs į statybų aikštelę nesijustų vergaujantis ir dirbantis sunkų ir fiziškai alinantį darbą“, – komentavo specialistas.
Mūrininko specialybę galima įgyti profesinio rengimo centruose. Pavyzdžiui, Kauno technikos profesinio mokymo centre mūrininko mokymo programa asmeniui kainuoja 1 230,89 euro. Čia būsimieji mūrininkai mokosi teoriniuose ir praktiniuose užsiėmimuose. Praktinio mokymo trukmė ilgesnė, ji trunka 15 savaičių.
Norintys keisti profesiją gali kreiptis į Užimtumo tarnybą. Ši finansuoja profesinio mokymo paslaugų išlaidas, skiria mokymo stipendiją, apmoka kelionės išlaidas iki artimiausio profesinio mokymo teikėjo ir pragyvendinimo išlaidas, jeigu profesinė mokymo įstaiga yra kitame mieste.
Tačiau norintys mokytis turi sudaryti trišalę arba dvišalę sutartį.
Trišalėje sutartyje numatoma, kad Užimtumo tarnyba finansuos profesinį mokymą, būsimas darbdavys po mokymo įdarbins pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesių laikotarpiui, o profesinio mokymo dalyvis įsidarbins pas numatytą darbdavį ir išdirbs pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Dvišalėje sutartyje numatoma, kad Užimtumo tarnyba finansuos profesinį mokymą, o profesinio mokymo dalyvis, pabaigęs mokslus pasirinktoje profesinio mokymo įstaigoje, įsidarbins Užimtumo tarnybos pasiūlytoje ar savo susirastoje darbo vietoje arba pradės savarankišką veiklą pagal įgytą kvalifikaciją ar kompetenciją ir dirbs ne trumpiau kaip 6 mėnesius.
Sudarant dvišalę sutartį, profesinio mokymo teikėją būsimas profesinio mokymo dalyvis pasirenka pats, o trišalės sutarties atveju – suderinęs su darbdaviu.
