Praėjusieji metai nepateisino investuotojų lūkesčių. Finansų rinkų dalyviams jie buvo blogesni nei tikėtasi. Sėkmingiausios investicijos 2011 metais buvo auksas (jo kainos kilo 10,1 proc.) ir nafta (fiksuotas 8,2 proc. augimas). Labiausiai krito Suomijos (28 proc.) ir Japonijos (18,9 proc.) akcijos. Neutralūs rezultatai buvo fiksuojami JAV akcijų rinkoje bei Europos aukšto pajamingumo obligacijų klasėje. Bendras pasaulio akcijų indeksas metus baigė neigiamu pokyčiu (-7,6 proc.)
Investuotojus nuliūdino sumaištis
„2011 metų pradžioje mes buvome labai optimistiški, tikėjomės, kad tai bus ekonomikos atsigavimo metai. Visi žinojome, kad Graikija turi tam tikrų problemų, taip pat visi matėme daug skolų, kuriomis reikėjo pasirūpinti. Tačiau negalėjome įsivaizduoti, kad 2011 metais bus tokia didelė politinė sumaištis ES, kurią patyrėme. Buvo girdima daug kalbų, bet nepriimta jokių sprendimų. Girdėjome daug pažadų, dar prieš nutariant, kas apskritai bus daroma toliau. Mes, kaip investuotojai, negalėjome to pakęsti (...) Rugpjūtį staiga visi atsibudo ir suvokė, kokia sumaištis yra aplinkui ir kiek tai turės įtakos“, – surengtoje konferencijoje kalbėjo vyriausiasis „Evli“ banko investicijų vadovas Kimas Pessala.
Kim Pessala (nuotr. Balsas.lt/Ruslano Kondratjevo)
Pašnekovas patvirtino, kad praėjusių metų saugaus investicijų prieglobsčio sala neabejotinai buvo auksas, o kodėl taip ženkliai krito Šiaurės šalių akcijos (ypatingai Suomijos), jis buvo linkęs aiškinti eksporto trūkumu.
„Šiaurės šalių akcijos yra labai priklausomos nuo eksporto ir ekonomikos augimo. Kai kurios medienos ir pramonės kompanijos smuko 50 proc. Akcijos krito ir dėl to, kad nebuvo jas perkančiųjų, buvo tik akcijas parduodantieji. Visi užsienio investuotojai Šiaurės šalyse akcijas tik pardavinėjo, bet nepirko. Jeigu parduoda užsienio investuotojai, vietiniai investuotojai negali pradėti pirkti, jų nėra tiek daug, ir jie tradiciškai taip pat užsiima akcijų pardavimu“, – aiškino K. Pessala.
Keičiasi investuotojų elgesys ir taktikos
Kaip teigia „Evli“ analitikai, 2012 m. bus labai panašūs į 2011 metus. Investuotojai dėl grynųjų pinigų lygio rinkoje gali ieškoti didesnės rizikos investicijų, tačiau ir toliau nerimą kels naftos kainų augimas ir nerami politinė situacija Artimuosiuose Rytuose.
„2012, o gal ir 2013 m. vertybinių popierių rinkose matysime nepastovumą, dėl to investuotojams bus labai sunku. Mes mėgstame stabilią rinką, kuri ramiai kyla į viršų, tačiau šiuo metu vyraujanti investicijų aplinka yra kitokia“, - teigė „Evli“ ekspertas. Jis samprotavo, kad dabar Europoje nerimstanti krizė susiformavo iš visų per pastarąjį trisdešimt metų susikaupusių blogųjų įvykių – centrinių bankų, komercinių bankų, šalių vyriausybių, privačių investuotojų klaidų ir netinkamų sprendimų.
„Investuotojai turi išmokti naujų būdų, kaip reikia investuoti (...) Dideli investuotojai žiūri tik į pusmečio trukmės prognozes ateičiai, nes rinkų nestabilumas yra žymiai didesnis. Niekas negali sau leisti prarasti pinigų. Todėl galima sakyti, kad investicinė aplinka yra pagreitėjusi, investuotojai rinkose kur kas daugiau grindžia savo elgesį taktikomis, tampa žymiai sudėtingiau veikti tokioje rinkoje“, – kalbėjo K. Pessala.
Prognozė 2012-iesiems
Didžiausiomis grėsmėmis, anot „Evli“ analitikų, šiemet išliks Graikijos nemokumas ir galimas pašalinimas iš euro zonos, PIIGS šalių ir Prancūzijos obligacijų palūkanų augimas bei nutrauktos Europos centrinio banko (ECB) palaikymo programos.
„Euro zona bus recesijoje, JAV patirs menką ekonomikos augimą, maždaug apie 2 proc. Mes tikime tokiu scenarijumi – euro krizė tęsis, tačiau euro kaina nepatirs blogiausio, kas gali būti (...) Tam, kad pajaustume blogiausias recesijos pasekmės pasaulinėje rinkoje, Kinija turėtų patirti staigų ekonomikos kritimą. Euro zona nežlugs, nes tai kainuotų pernelyg brangiai“, – apie ateities prognozes kalbėjo vyriausiasis „Evli“ banko investicijų vadovas. Jis pabrėžė, kad artimiausią pusmetį investuotojai jausis ramūs ir nebijos, kad koks nors pasaulio bankas gali bankrutuoti, nes tikima, kad Centriniai bankai sugebėjo suvaldyti euro kainos likvidumo klausimą.
Tačiau kalbėdamas apie ES tikimybę pasilikti recesijoje pašnekovas išreiškė susirūpinimą, kad ji netgi labai tikėtina, ypač, jei įvyktų „graikiška tragedija“.
„Jeigu Graikija staiga būtų išmesta iš euro zonos, investuotojams tai sukeltų susirūpinimą dėl bendros valiutos, didesnį spaudimą patirtų ir Italijos obligacijų pirkėjai“, – situaciją aiškino „Evli“ analitikas.
K. Pessala taip pat pripažino netikintis Graikijos išsigelbėjimu, nes problema pernelyg didelė.
„Problema yra Graikijos bankai. Niekas jų negelbės. Juos išgelbėti galėtų tik Graikijos vyriausybė, nes jie stipriai su ja susieti, tačiau vyriausybė neturi tam pinigų, todėl manau, kad Graikijos situacija neišsprendžiama. Tačiau nemanau, kad tai labai blogai, akcijų rinkos neturėtų į tai stipriai reaguoti“, – sakė K. Pessala.
