Atlyginimai, jų dydžiai atskiruose regionuose buvo apžvelgiami „Sodros“ spaudos konferencijoje.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė teikė, kad šiemet trečiąjį ketvirtį vidutinės darbo pajamos Lietuvoje buvo pasiekusios 1000 eurų į rankas.
„Trečią šių metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai padidėjo 11,4 proc. arba 161 eurų ir siekė 1 572 eurus. Vidutinės darbo pajamos į rankas padidėjo 95 eurais – tai yra 10,5 proc. – ir pasiekė 998 eurus“, – pažymėjo specialistė.
Anot jos, atlyginimų augimą lėmė minimalios algos augimas, padidintas valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusios neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarkos ir kitos priežastys.
„Tačiau, tikėtina, kad išaugusias dalies gyventojų darbo pajamas „suvalgė“ infliacija. Jos lygis šių metų rugsėjį siekė 6,3 proc., kai tuo metu 2020 metų rugsėjį buvo 0,7 proc.“ – skaičiavo K. Zitikytė.
Anot jos, nuo 2016-ųjų darbo pajamų atotrūkis tarp Vilniaus ir kitų šalies savivaldybių pradėjo didėti ir šį rugsėjį pasiekė 45 procentus.
„Sostinėje vidutinės darbo pajamos rugsėjį siekė 1830 eurų (prieš mokesčius), o kitų savivaldybių vidurkis – 1260 eurų. Didelis – 37 procentų – atotrūkis tarp dešimties savivaldybių su didžiausiais darbo pajamų vidurkiais (1550 eurų) bei dešimties savivaldybių su mažiausiais vidurkiais (1130 eurų)“ – teigė specialistė.
Didžiausios algos Neringoje
Ji pastebėjo, kad didžiausius atlyginimus šiemet gavo Vilniaus ir Neringos savivaldybių gyventojai.
„Pagal atlyginimų dydį Neringa atsidūrė pirmoje vietoje. Vis dėlto abejotina, ar neringiškiai uždirba daugiausiai Lietuvoje. Gali būti, kad gyventojai tiesiog čia turi NT ir yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.
Tačiau Neringoje vidutinis atlyginimas siekia 1300 eurų į rankas. Toliau rikiuojasi Vilnius, čia vidutinės darbo pajamos perkopia 1100 eurų po mokesčių. Arti 1000 eurų ribos (992 eurų) ir Kauno miesto savivaldybė. Po to sąraše rikiuojasi Kauno ir Vilniaus rajonų savivaldybės“, – vardijo K. Zitikytė.
Tuo metu anot jos, mažiausias pajamas Lietuvoje gauna regionų gyventojai.
„Nuo 725 iki 750 eurų į rankas, gaunamos pasienio savivaldybėse, kurios labiausiai nutolusios nuo didžiųjų miestų. Tai Kalvarijų, Pagėgių miestų, Kelmės, Skuodo, Biržų rajonų savivaldybės“, – vardijo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.
Anot jos, regionuose daugiausiai yra vyresnių darbuotojų, čia kas trečias darbuotojas vyresnis nei 50 metų, tuo metu didžiuosiuose miestuose kas trečio darbuotojo amžiaus vidurkis siekia 30–39 metų.
„Šiandien dešimčiai apdraustųjų Anykščių, Ignalinos, Biržų, Kelmės, Šilutės, Šakių rajonuose vidutiniškai tenka septyni ir daugiau senatvės pensijos gavėjų. Palyginti, Vilniaus miesto ir rajono, Trakų, Kauno, Šilalės, Širvintų, Šiaulių rajonuose dešimčiai dirbančiųjų tenka trys senatvės pensijos gavėjai.
Gyventojai pagal amžių persiskirsto daugiau vyresnių žmonių gyvena mažesniuose miestuose, daugiau jaunų – miestuose. Dėl šios priežasties netgi galima svarstyti apie tam tikrųjų paslaugų didesnį sutelkimą miestuose ir regionuose atsižvelgiant į gyventojų amžių“, – pastebėjo specialistė.
Daugiausiai atlyginimai augo valstybinėse institucijose
Anot K. Zitikytės, vidutinės darbo pajamos daugiausiai – 18 procentų – didėjo viešojo valdymo sektoriuje, kuriam priklauso ministerijos, audito tarnybos ir kitos valstybės institucijos.
„Augimui daugiausia įtakos turėjo padidėję atlyginimai valstybės sienos apsaugos tarnyboje – jie augo nuo 1607 eurų iki 1927 eurų. Viešojo valdymo sektoriuje darbo pajamų augimui buvo būdingas „vėlavimo efektas“. Pernai šis sektorius augo palyginti lėčiau nei visa rinka – tik 2 procentais – o šiais metais prisivijo kitus sektorius.
Tose ekonominėse veiklose, kuriose dirba daugiausiai apdraustųjų, tai yra prekyboje, apdirbamojoje gamyboje ir transporte, vidutinės darbo pajamos didėjo 10 proc. Stabilizavosi ir apdraustųjų skaičius šiose veiklose – tikėtina, kad pernai jis mažėjo dėl ribojimų, o šiemet įmonės jau yra prisitaikiusios prie naujų darbo sąlygų ir vykdo įprastą veiklą. Taigi, palyginti su praeitais metais, prekyboje dirbo 4 procentais daugiau žmonių, apdirbamojoje gamyboje – 8 procentais, apgyvendinimo ir maitinimo veikloje – 15 procentų daugiau apdraustųjų“, – pastebėjo specialistė.
Daugiausiai dirbančiųjų miestuose
Anot K. Zitikytės, pusė visų apdraustųjų gyvena didžiuosiuose miestuose ir jų rajonuose.
„Tai lemia kelios priežastys – didmiesčiuose didesnė verslo ir valstybės institucijų koncentracija, čia žmonės traukia norėdami daugiau uždirbti. Kaip rodo apžvalga, daugiausia dirbančiųjų susitelkę penkiuose didžiausiuose miestuose ir jų rajonuose, likusiose savivaldybėse gyvena 44 procentai Lietuvos dirbančiųjų.
Per 10 metų dirbančių žmonių skaičius labiausiai – vidutiniškai trečdaliu – išaugo Klaipėdos, Kauno, Vilniaus, Alytaus, Trakų rajonuose. Labiausiai sumažėjo – vidutiniškai 7 procentais – Visagine, Joniškio, Rokiškio, Skuodo, Akmenės, Pakruojo, Varėnos, Pasvalio rajonuose ir Panevėžio mieste“, – sakė specialistė.
Pasak jos, Rugsėjį 66 tūkst. gyventojų gavo nedarbo išmoką, pernai tuo pačiu metu nedarbingumo išmoką gavo apie 90 tūkst. žmonių.
„Sergamumo tendencijos rodo, kad COVID-19 yra sezoninė liga ir daugiau sergančiųjų ura ir bus šaltuoju metų laikotarpiu. Daugiausiai darbuotojų serga apdirbamosios pramonės srityse. Tai natūralu, šios srities darbuotojus sudėtinga išsiųsti dirbti į namus, todėl žmonės dažniau užsikrečia. Tuo metu pernai dažniau sirgo medicinos, apgyvendinimo paslaugas teikiantys darbuotojai.
Regionuose nedarbo išmoka gaunama apie 6 mėnesius, o miestuose apie apie 5 mėnesius. Greičiau į darbus grįžta darbuotojai gyvenantys tose savivaldybėse, kur atlyginimai didesni“, – pastebėjo K. Zitikytė.
