Ir tiems, kurie plušo visą gyvenimą, ir išdirbusiems vos 15 metų pensija didės vienodai. Tiksliau, dirbusiems mažai pensija kils net keletu eurų daugiau. Valdantieji aiškina, kad taip skurdžiausius senjorus traukia iš skurdo duobės. Ir tikina, kad dar po metų pensijų indeksavimo naudą labiau pajus tie, kurie per gyvenimą dirbo ir įmokų „Sodrai“ mokėjo daugiau.
Panevėžietė Vanda pradinių klasių mokytoja dirbo net beveik 43-ejus metus. O išėjusi į pensiją, jau dar 20 metų, darbuojasi toliau – mezga šiltas kojines ir pirštines ir pardavinėja turguje.
„Prie pensijos prisidedu, reikia ir anūkui padėti, anūkas nelabai užsidirba“, – sako buvusi mokytoja Vanda.
82-ejų moteris pasakoja, kad gyvenime dirbo labai daug. Net daugiau nei leido įstatymai.
„Pusantro etato, esu dirbus ir 2,5. Direktorius nerašydavo mano vardu, negalima, bet dirbdavau. Iš ryto su viena klase, popiet su kita ir dar šalia prailginta grupė“, – pasakoja Vanda.
Nuo sausio, kaip ir visiems kitiems Lietuvos pensininkams, Vandos piniginė papilnės pusšimčiu eurų. Tačiau moteris girdėjo ir kitą naujieną. Tiek pat pensija augs ir tiems, kurie gyvenime išdirbo ne 40, o tik 15 metų.
„Tada gamyklose kur nori, ten eik ir dirbk, kiek nori dirbk. Tai negerai. Jeigu žmogus nedirbo, tinginiavo, tai prie ko dabar jam didinti pensiją?“, – kalba Vanda.
Panašiai piktinasi ir kiti čia pat sutikti pensininkai:
„Reiškia, galima ir nedirbti. Ir gausi tą patį.“
„Ir dabar jis gaus tiek pat, kiek aš? Atsiprašau.“
„Yra tokių, kurie prie alaus baro stovėjo ir gauna 200, nori tiek pat gauti. Turiu kitokią nuomonę.“
„Jeigu nedirbai, mielas vaike, tai ir mokėti nereikia.“
Iš tiesų, neturintiesiems stažo pensija didės net keletu eurų daugiau. Vidutinė pensija kitąmet didės 51 euru ir pasieks 465 eurus, o turintiesiems būtinąjį stažą – 48 eurais iki beveik 490.
„Tie, kurie neturi sukaupto privalomojo stažo, jiems padidės trim eurais daugiau negu tiems, kurie sąžiningai dirbo ir stažą sukaupė. Lieka tik apgailestauti, kad valdantieji neima gerų opozicijos siūlymų“, – teigia socialdemokratas Gintautas Paluckas.
„Riba tarp tų, kurie dirbo mažai ir dirbo daug, praktiškai išnyksta. Jei dirbai dvigubai ilgiau, tavo pensija gali būti tik 10 proc. didesnė nei tų, kurie dirbo perpus mažiau. Šita diskusija – „didinsime, didinsime, visiems bus geriau“ – atrodo užmaskuota“, – komentuoja Demokratų frakcijos narys Linas Kukuraitis.
Valdantieji aiškina, kad mažiausias pensijas gaunantys senjorai labiausiai skursta, todėl jiems išmokas reikia didinti sparčiau.
„Tikslas yra spartinti ir didinti pensijas greičiau negu buvo nustatyta teisės aktuose, nes ekonominės galimybės leidžia tai daryti“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Ministrė Navickienė tikina, kad iš visų 600 tūkstančių pensininkų tų, kurie neturi stažo, yra keliolika procentų. Jos žodžiais, tai nedaug.
„Du trečdaliai tokių pensijų gavėjų yra moterys, kurios stažo nesukaupė, nes arba augino vaikus, arba prižiūrėjo neįgalius artimuosius. Tiems žmonėms pensijos buvo pačios mažiausios ir jiems primokėdavome mažų pensijų priemokas“, – kalba M. Navickienė.
Premjerė aiškina, kad įstatymu siekia suvienodinti bazinį pensijų dydį, o ateityje toliau indeksuoti individualią pensijos dalį, kurią lemia stažas ir į „Sodrą“ žmogaus įneštos įmokos. Iki šiol dalis bazinių pensijų nesiekė nė 260-ies eurų ir buvo žemiau absoliutaus skurdo ribos.
„Tokiems žmonėms paprastai kompensuojam pajamų mažumą įvairiais kitais būdais, priemokomis prie pensijos, socialine parama. Dabar norime tą situaciją išlyginti per 2022 metus ir toliau normalus indeksavimo mechanizmas galėtų būti taikomas be papildomų vienkartinių sprendimų“, – komentuoja Ingrida Šimonytė.
Ekonomistas Romas Lazutka teigia, kad sąžiningai ir daug dirbusių pensininkų nepasitenkimas suprantamas.
„Ypač, jei yra įtarimas, kad dalis tų žmonių vengė mokėti įmokas. Dirbo, bet vengė įmokų ir neturi tokio ilgo stažo. Tai čia silpnoji dalis, bet ją apeiti labai sudėtinga“, – sako ekonomistas Romas Lazutka.
Visgi bazinės pensijos dalies suvienodinimui ekonomistas pritaria. Antraip esą būtų galima kelti klausimą, kodėl visi gauna vienodus vaiko pinigus, nors tėvų įmokos „Sodrai“ smarkiai skiriasi.
„Tai yra teisinga, nes tos pensijos dalies tikslas yra užtikrinti žmonėms minimalias pajamas“, – teigia R. Lazutka.
„Jeigu dabar bendrąją dalį sudaro apie 60 proc. pensijos dalies, o individualioji 40 proc., 2030 m. planuojame, kad turėtų susilyginti – 50 proc. ir 50 proc. Ateityje kiekvienais metais didės individualiosios dalies reikšmė“, – komentuoja komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.
Visgi ar mokėjusieji didesnes įmokas senatvėje dėl to pajus ženklesnę naudą, didelis klaustukas.
„Tai priklauso nuo finansų politikos Lietuvoje, kada bus surenkama daugiau mokesčių, tada bus galima daugiau finansuoti“, – sako R. Lazutka.
Senatvės pensijoms didinti kitąmet prireiks papildomų beveik 140 mln. eurų, o iš viso – daugiau kaip 4 mlrd. eurų.
