SUPO sakė, kad rytinė Suomijos kaimynė, su kuria ji turi 1 340 km sieną, laiko ją „nedraugiška valstybe ir žvalgybos bei piktybinės įtakos darymo taikiniu“.
„Nors kontržvalgybos darbas, žvalgybos pareigūnų išsiuntimas iš šalies ir griežta vizų politika leido Suomijai praėjusiais metais susilpninti Rusijos žmogiškosios žvalgybos sąlygas, žvalgybos operacijos tebekelia grėsmę“, – teigiama žvalgybos agentūros pareiškime.
Manoma, kad kritinė infrastruktūra ir kibernetinė aplinka yra ypač jautrios Rusijos įtakos ir šnipinėjimo operacijoms.
Norėdama pademonstruoti, kokia pažeidžiama yra ypatingos svarbos infrastruktūra, kaip pavyzdį agentūra paminėjo praeitų metų incidentą, kai inkaras, greičiausiai iš Kinijos laivo, apgadino Suomijos povandeninį dujotiekį.
SUPO taip pat pareiškė mananti, jog Rusija ir toliau naudos migrantų instrumentalizavimą, kad parodytų „savo nepasitenkinimą Suomijos naryste NATO“ ir „veiksmų, kuriuos Rusija laiko nedraugiškais, pasekmes“.
Lapkritį Suomija, reaguodama į prieglobsčio prašytojų antplūdį, uždarė keturis iš aštuonių sienos perėjimo punktų su Rusija, o po to uždarė ir likusius.
Nors Helsinkis iš dalies sušvelnino uždarymą, gruodžio 14 dieną jis vėl nusprendė uždaryti visą sieną.
Helsinkis teigia, kad prieglobsčio prašytojų antplūdį organizavo Rusija ir pavadino jį hibridine ataka.
„Tai ilgalaikė grėsmė, tai lengvas būdas Rusijai neleisti Suomijai atsipalaiduoti“, – pareiškė SUPO laikinasis vadovas Teemu Turunenas (Temu Turunenas).
Suomijos siena bus uždaryta bent iki balandžio 14 dienos.
Tuo metu Suomijos vyriausybė rengia įstatymo projektą, kuris leistų „apriboti tarptautinės apsaugos prašymų priėmimą“ tam tikrose teritorijose.
Nors kelios Europos šalys praėjusiais metais įspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę, suomių agentūra pareiškė, kad terorizmo grėsmės lygis išlieka antrame pagal keturių balų skalę lygyje ir greičiausiai toks liks per visus 2024 metus.
