Svarbiausi įvykiai:
23:53 | Naujajame Delyje susitiks Ukrainos ir Indijos užsienio reikalų ministrai
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį pradės dviejų dienų vizitą Indijoje, kur aptars „pasaulinius klausimus“, sakoma tradicinio Rusijos sąjungininko Naujojo Delio pranešime.
D. Kuleba Naujajame Delyje susitiks su Indijos užsienio reikalų ministru S. Jaishankaru, taip pat – su Indijos patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotoju, pranešė Indijos užsienio reikalų ministerija.
23:24 | Ukrainos branduolinė inspekcija: Zaporižios AE elektros saugiai gaminti šiuo metu neįmanoma
Tol, kol Zaporižios atominė elektrinė yra rusų rankose, jos saugiai eksploatuoti gaminant elektrą neįmanoma, po Ukrainos valstybinės branduolinės priežiūros inspekcijos (UVBPI) vadovo Oleho Korikovo ir Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) generalinio direktoriaus Rafaelo Mariano Grossi susitikimo pranešė UVBPI.
„Susitikimo metu Olehas Korikovas pabrėžė, kad bet kokie rusų okupantų ketinimai padidinti Zaporižios AE galią, kad ši imtų gaminti elektrą, kelia rimtą grėsmę, kad gali įvykti radioaktyvi avarija, kurios pasekmes pajaustų ir kitos šalys. Tokie veiksmai visiškai prieštarautų licencijos sąlygoms bei branduolinio ir radiacinio saugumo taisyklėms ir reglamentams“, – teigiama pranešime.
Pasak O. Korikovo, rusų karinė okupacija, nepakankamas remonto ir priežiūros lygis bei personalo kompetencijos stoka lėmė, kad smarkiai sumažėjo branduolinės ir radiacinės saugos lygis, o galimybių skubiai reaguoti į kritines situacijas šiuo metu nėra.
Be to, rusams susprogdinus Kachovkos rezervuarą, nukentėjo ir galimybės saugiai eksploatuoti Zaporižios AE.
O. Korikovas atkreipė dėmesį, kad Zaporižios AE saugiai eksploatuoti bus galima tik po to, kai joje nebeliks okupantų karių, o pati jėgainė vėl pereis Ukrainos žinion.
O. Korikovas ir R. Grossi taip pat aptarė neigiamus plataus masto Rusijos išpuolių prieš branduolinės energijos infrastruktūrą padarinius branduolinei ir radiacinei saugai bei TATENA stebėjimo misijų Ukrainos atominėse jėgainėse rezultatus.
Primename, kad Zaporižios AE rusai okupavo 2022 m. kovo 4 d.
23:09 | Iš JAV – ryžtingi žodžiai Rusijai: „Putinas žlugs“
Jungtinės Valstijos Rusijos raketų atakas prieš civilinius energetikos infrastruktūros objektus Ukrainoje laiko Rusijos prezidento Vladimiro Putino raudonų linijų peržengimu, už kurį jis ir jo režimas turės atsakyti.
Apie tai Vašingtone Ukrainos leidiniui „Ukrinform“ kalbėjo JAV valstybės stekretoriaus padėjėjas energetikos ištekliams Geoffrey’is Pyattas.
„Putino veiksmai peržengė visas ribas, kalbant apie jo karinę taktiką – be karinio tikslo naikina Ukrainos žmones ir šalies infrastruktūrą“, – pažymėjo G. Pyattas.
Kalbėdamas G. Pyattas pažymėjo, kad V. Putinas ir Rusija turės prisiimti atsakomybę už savo veiksmus.
„Agresorius už tai sumokės“, – patikino amerikiečių diplomatas.
„Taip pat noriu pabrėžti, kad Putinas žlugs“, – tęsė G. Pyattas.
22:51 | „Samsung Pay“ nutrauks Rusijos sistemos „Mir“ kortelių palaikymą
„Samsung“ trečiadienį pranešė, kad nuo balandžio 3 dienos nebepalaikys Rusijos sistemos „Mir“ mokėjimo kortelių savo mobiliųjų mokėjimų paslaugoje.
„Mir“ liko viena iš nedaugelio rusams prieinamų kortelių sistemų po to, kai 2022 metais dvi Vakarų milžinės „Mastercard“ ir „Visa“ pasitraukė iš Rusijos dėl Maskvos puolimo Ukrainoje.
„Nuo 2024 metų balandžio 3 dienos „Mir“ kortelių pridėjimas ir naudojimas „Samsung Pay“ sistemoje nebebus galimas“, – sakoma „Samsung“ pareiškime jos interneto svetainėje.
Jame nenurodoma, kodėl priimtas toks sprendimas, o „Samsung“ kol kas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pateikti komentarą.
„Samsung“ yra trečioji technologijų milžinė, iš savo skaitmeninės piniginės paslaugos pašalinusi „Mir“, po 2022-aisiais tai padariusių „Apple“ ir „Google“.
Toks žingsnis žengtas praėjus mėnesiui po to, kai JAV iždo departamentas paskelbė sankcijas Rusijos nacionalinei mokėjimo kortelių sistemai – centriniam bankui priklausančiam subjektui, valdančiam „Mir“.
21:50 | Kirgizija pataria savo piliečiams atsisakyti nebūtinų kelionių į Rusiją
Po išpuolio pamaskvėje Kirgizija pataria savo piliečiams atsisakyti nebūtinų kelionių į Rusiją, praneša agentūra „Reuters“.
Buvusios sovietinės respublikos Užsienio reikalų ministerija rekomenduoja vykti į Rusiją tik tuomet, kai tai būtina, ir visuomet turėti su savimi visus reikalingus dokumentus.
Po praėjusį penktadienį surengto išpuolio, dėl kurio rusų tyrėjai suėmė tadžikų kilmės piliečius, Rusijoje sustiprėjo ksenofobiškos nuotaikos, ypač darbuotojų iš daugiausiai musulmoniškų Centrinės Azijos šalių, tokių kaip Kirgizija, atžvilgiu.
Rusijoje dirba šimtai tūkstančių žmonių iš Tadžikistano, Uzbekijos ir Kirgizijos. Kai kurie jų jau pripažino, kad jiems tapo sunkiau dirbti Rusijoje.
Antradienį Rusijos teismas leido suimti Kirgizijoje gimusį vyrą, kuris kaltinamas keturiems spėjamiems tadžikų kilmės žudikams suteikęs prieglobstį.
Per išpuolį netoli Maskvos keturi ginkluoti asmenys penktadienio surengė žudynes koncertų salėje „Crocus City Hall“. Žuvo mažiausiai 137 žmonės ir daugiai kaip 180 buvo sužeisti.
Šį mėnesį N. Modi pasveikino V. Putiną su perrinkimu prezidento rinkimuose ir sakė, kad tikisi sustiprinti ryšius ir toliau plėtoti „ypatingus“ dvišalius santykius.
21:28 | Rusija nuo 2023 metų pradžios nacionalizavo 15 karinės pramonės įmonių
Nuo 2023 metų pradžios Rusijos generalinė prokuratūra pasirūpino, kad 15 Rusijos karinės pramonės komplekso įmonių, kurių vertė viršija 333 mlrd. rublių (3,6 mlrd. JAV dolerių), grįžtų valstybės nuosavybėn. Apie tai pranešė „Laisvės radijas“.
Pasak generalinio prokuroro Igorio Krasnovo, tai strateginės įmonės, kurios buvo „neteisėtai privatizuotos“ ir kai kuriais atvejais pateko į išorės kontrolę, o naujieji savininkai esą vykdė „nuoseklią jų naikinimo ir kenkimo šalies gynybiniams pajėgumams politiką“. Pasak I. Krasnovo, įmonių savininkai užsieniečiai „dešimtmečiais nemodernizavo ir nevystė gamybinių pajėgumų, o veiklos pajamos dažniausiai buvo pervedamos į užsienį“.
Anksčiau I. Krasnovas pranešė, kad Rusijos prokuratūra per teismus pasiekė „valstybės kontrolės atkūrimo dešimtyse strateginių įmonių", kurių bendra vertė siekia trilijoną rublių.
Ieškinių, kuriuose keliami nacionalizavimo reikalavimai, skaičius smarkiai išaugo nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Dar 2020 ir 2021 metais Generalinė prokuratūra pateikdavo tik po tris ieškinius per metus.
Kaip pranešama, pradėjus plataus masto agresiją prieš Ukrainą, Generalinė prokuratūra pateikė 40 ieškinių dėl daugiau kaip 180 įmonių konfiskavimo vyriausybės naudai, – tai laikoma organizuota privačios nuosavybės karine nacionalizavimo kampanija.
21:10 | Ukrainoje kalbama apie Putino planus: tai gali įvykti dar šiemet
Ukrainoje svarstoma, kokie gi Rusijos prezidento Vladimiro Putino planai 2024-iesiems. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų majoras Maksimas Žorinas sako, kad dar šiemet Rusija Ukrainoje gali bandyti atverti dar vieną puolimo kryptį.
Pasak jo, kol kas galima tik spėti, kur okupantai gali pradėti daryti spaudimą, tačiau tokių vietų sąraše yra ir siena su Rusija.
Ukrainoje vyksta plataus masto karas , o Rusijos įsibrovėliai gali pabandyti atverti dar vieną puolimo kelią 2024 m.
„Rusai pasienį taip pat laiko viena iš galimų puolimo krypčių“, – sakė majoras.
„Esu įsitikinęs, kad dar šiais metais rusai gali sukaupti pakankamai personalo ir technikos, kad bandytų atverti dar bent vieną kryptį. Tai bus aktyvi puolimo kryptis“, – sakė M. Žorinas.
20:52 | V. Zelenskis po smūgio Charkivui ragina perduoti Ukrainai „Patriotų“ ir naikintuvus F-16
Prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį, po mirtino Rusijos smūgio Charkivo miestui, paragino Ukrainos sąjungininkus paspartinti karo lėktuvų ir oro gynybos sistemų tiekimą.
„Ukrainos oro gynybos stiprinimas ir lėktuvų F-16 pristatymas Ukrainai yra gyvybiškai svarbūs uždaviniai. Nėra jokių racionalių paaiškinimų, kodėl „Patriotai“, kurių gausu visame pasaulyje, vis dar nedengia Charkivo ir kitų miestų dangaus“, – teigė V. Zelenskis socialinėje žiniasklaidoje paskelbtame įraše.
20:34 | Latvija iš šalies išsiunčia vieną Rusijos ambasados diplomatą
Latvijos užsienio reikalų ministerija trečiadienį pranešė, kad vieną Rusijos ambasadoje Rygoje dirbusį diplomatą paskelbė nepageidaujamu asmeniu.
Trečiadienį URM iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį Olegą Zykovą, kad pareikštų protestą dėl, ministerijos teigimu, ilgalaikės nepriimtinos ir provokuojančios ambasados viešos komunikacijos.
Ministerija nurodė, kad Rusijos ambasada, nepaisydama daugkartinių Latvijos įspėjimų, ir toliau vykdė klaidinančią viešąją komunikaciją, kuria buvo siekiama diskredituoti Latvijos valstybės institucijas ir kurstyti visuomenės neapykantą.
Skelbiama, kad O. Zykovas iš šalies turi išvykti iki balandžio 10 dienos.
20:20 | Čekai išaiškino didelį Rusijos propagandos tinklą
Čekijos žvalgyba išaiškino Maskvos finansuojamą tinklą, kuris skleidė Rusijos propagandą ir darė įtaką visoje Europoje, taip pat ir Europos Parlamente, trečiadienį pareiškė ministras pirmininkas Petras Fiala.
Organizacija naudojosi Prahoje įsikūrusia naujienų svetaine „Voice of Europe“ ir skleidė informaciją, kuria siekė atgrasyti Europos Sąjungą nuo pagalbos siuntimo Ukrainai, kovojančiai su Rusijos invazija.
P. Fiala sakė, kad Čekijos saugumo informacijos tarnyba (BIS) nustatė, jog prorusiškas tinklas užsiima veikla, kuri „daro rimtą poveikį Čekijos Respublikos ir ES saugumui“.
„Ši organizacija siekė vykdyti operacijas ir veiklą ES teritorijoje, nukreiptą prieš Ukrainos teritorinį vientisumą, suverenumą ir nepriklausomybę“, – žurnalistams sakė P. Fiala.
„Grupuotės veikla... taip pat pasiekia Europos Parlamentą“, – sakė jis, atsisakydamas atskleisti daugiau detalių.
19:50 | Per rusų smūgį Charkivui žuvo vienas žmogus ir 16 buvo sužeista
Rusijos pajėgoms apšaudžius gyvenamuosius namus Charkive, žuvo mažiausiai vienas žmogus ir 16 buvo sužeisti. Tai tinkle „Telegram“ pranešė miesto meras Ihoris Terechovas.
19:20 | „Bloomberg“ šaltiniai: kalbėdamas apie NATO karius Ukrainoje Emmanuelis Macronas supykdė JAV
Pasak su „Bloomberg“ kalbėjusio aukšto pareigūno, kuris yra susipažinęs su NATO sąjungininkų diskusijomis, prieštaringai vertinamas Emmanuelio Macrono komentaras apie karius Ukrainoje akimirksniu sulaukė viešų Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo priekaištų ir supykdė JAV pareigūnus, kurie tarpusavyje svarsto, kad toks žingsnis gali netgi sukelti susirėmimą su Maskva.
E. Macrono užuominos buvo paskelbtos tam, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas spėliotų, tačiau leidinio šaltiniai, susipažinę su NATO diskusijomis dėl Ukrainos, teigė, kad tai galėjo turėti priešingą poveikį.
Pasak aukšto JAV pareigūno, priversdamas Berlyną viešai atmesti galimybę išsiųsti karius į Ukrainą, E. Macronas sugebėjo išsklaidyti tvyrančią dviprasmybę dėl sąjungininkų nusibrėžtų raudonųjų linijų.
Plačiau skaitykite tv3.lt publikacijoje.
18:12 | V. Zelenskis pranešė apžiūrėjęs naujas gynybos linijas rytų Ukrainoje
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pranešė apžiūrėjęs naujai pastatytas gynybos linijas šalies šiaurės rytuose, nes dėl Rusijos pažangos Kyjivo kariuomenė priversta pereiti į gynybą.
„Apžiūrėjau apkasus, blindažus, šaudymo, vadovavimo ir stebėjimo postus. Mes stipriname savo gynybą“, – sakė V. Zelenskis, apsilankęs šiaurės rytiniame Sumų regione.
17:53 | Charkive – neeilinis Rusijos išpuolis: pirmą kartą nuo 2022-ųjų čia panaudojo aviacinę bombą
Rusija trečiadienį atakavo Charkivą, pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius.
Charkivo srities Nacionalinio saugumo tarnybos tyrimų skyriaus vadovas Serhijus Bolvinovas teigia, kad ši ataka – kitokia, nes Rusija pirmą kartą nuo 2022 metų panaudojo aviacines bombas, skelbia „Ukrinform“.
„CharkIvas anksčiau buvo nukentėjęs nuo aviacinių bombų – [bet dabar nukentėjo] pirmą kartą nuo 2022 metų“, – pranešė S. Bolvinovas.
Pasak jo, pirmasis smūgis buvo suduotas vidurinei mokyklai, o antras – gyvenamųjų namų komplekse.
17:26 | Rusai Charkive pataikė į daugiabutį namą, pranešama apie aukas
Rusų pajėgoms atakavus vieną iš Charkivo gyvenamųjų rajonų, pranešama apie žuvusius ir sužeistuosius.
Apie tai Charkivo meras Ihoris Terechovas pranešė platformoje „Telegram“.
„Suduotas smūgis daugiabučiams namams gyvenamajame Charkivo rajone. Yra žuvusių ir sužeistų. Tai dar vienas kruvinas teroro aktas prieš ukrainiečius“, – rašė meras.
Charkivo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė, jog miestui suduoti du smūgiai.
„Okupantai du sykius atakavo Charkivo Ševčenkos rajoną. Kokia ginkluotė buvo naudojama, šiuo metu nustatinėjama. Preliminariais duomenimis, yra aukų. Apgadinta civilių gyvenamoji infrastruktūra“, – paaiškino jis.
Informacija nuolat atnaujinama.
Pirmiau pranešta, kad maždaug 16.00 val. Charkive buvo girdėti sprogimai.
17:18 | Po Rusijos smūgių energetikos infrastruktūrai Charkive ir Odesoje vis dar sutrikęs elektros tiekimas
Praėjus kelioms dienoms po Rusijos raketų smūgių energetikos infrastruktūrai, Rytų Ukrainos milijoniniame Charkivo mieste vis dar sutrikęs elektros tiekimas. „Mieste katastrofiškai trūksta elektros energijos“, – trečiadienį tinkle „Telegram“ rašė miesto šilumos tiekėjas. Gyventojai įspėti nenaudoti elektrinių boilerių. Šiltas vanduo esą beveik visur vėl tiekiamas centralizuotai.
Elektros tiekimo problemų toliau išlieka ir Odesos srityje, pranešė energetikos bendrovė „Ukrenerho“. Tuo tarpu Chmelnyckio srityje ribojimai atšaukti. Kad kompensuotų trūkumą, Ukraina importuoja elektrą iš penkių kaimyninių šalių Rumunijos, Slovakijos, Lenkijos, Vengrijos ir Moldovos.
Praėjusį penktadienį rusų pajėgos visoje Ukrainoje raketomis ir dronais intensyviai atakavo energetikos infrastruktūrą. Po vieno pagrindinių smūgių nustojo veikti Dnipro hidroelektrinė Zaporižioje, kuri svarbi elektros energijos tiekimui piko metu. Netoli Rusijos sienos esantis antras pagal dydį Charkivo miestas kurį laiką visai neturėjo elektros. Ten esanti šiluminė jėgainė nukentėjo taip smarkiai, kad ją pataisyti, anot inžinierių, gali prireikti kelerių metų.
Ukraina jau daugiau kaip dvejus metus priešinasi Rusijos invazijai.
16:55 | Ukraina teigia sulaikiusi du rusų agentus
Ukrainos saugumo tarnyba SBU trečiadienį pranešė, kad sulaikė du Rusijos žvalgybos agentūros agentus, kurie kaltinami rusų pajėgoms perdavę informacijos apie jautrių karinių objektų vietą.
Kyjivas 2022-ųjų vasarį prasidėjus Rusijos invazijai ėmėsi intensyvios kovos su asmenimis, įtariamais bendradarbiavus su Maskva, ir iškėlė tūkstančius baudžiamųjų bylų.
„Per specialią operaciją Kyjive ir Odesoje buvo sulaikyti du FSB agentai“, – sakoma SBU pareiškime, kuriame pavartota Kremliaus saugumo tarnybos santrumpa.
„Nusikaltėliai bandė nustatyti Ukrainos karių dislokacijos vietas, o tada nusiųsti okupantams atitinkamas koordinates, kad būtų galima koordinuoti oro atakas“, – tęsiama pranešime.
„Baigiamajame specialiosios operacijos etape abu nusikaltėliai buvo sulaikyti su įkalčiais, kai šnipinėjo potencialius okupantų taikinius“, – priduriama jame.
Vienas iš įtariamųjų nufotografavo šiluminę elektrinę, įtariama, siekdamas padėti Rusijai bombarduoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Abu sulaikytieji kaltinami kolaboravimu ir jiems gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
16:26 | Belgorode – drono ataka prieš Rusijos VRM pastatą
Trečiadienį buvo atakuotas Rusijos Vidaus reikalų ministerijos administracinis pastatas.
Pranešama, kad pastatas buvo atakuotas dronu.
Įvykio vietoje dirba specialiosios tarnybos. Rusijos propagandinis kanalas „Riadovka“ skelbia, kad atakos metu buvo sužeista moteris.
„Nexta“ skelbia, kad šalia pastato šiuo metu užtvertas kelias, o į įvykio vietą atvyko greitoji pagalba. Pasirodė pranešimų, kad atvyko ir ugniagesiai.
Kitas propagandinis Rusijos kanalas „Topor“ praneša, kad smūgio metu apgriauti keli kabinetai, išdužo pastato langai.
16:07 | Per rusų atakas Ukrainoje žuvo 1, sužeisti dar 4 žmonės
Per Rusijos smūgius Ukrainos rytuose ir pietuose trečiadienį žuvo viena moteris, dar keturi žmonės buvo sužeisti, pranešė pareigūnai, o Maskva pareiškė, kad numušė ukrainiečių raketų.
Ukrainos pietinės Chersono srities, kurią iš dalies yra okupavusi Rusija, gubernatorius sakė, kad per drono ataką Mychailivkos kaime žuvo moteris.
Ukrainos pajėgos 2022-ųjų pabaigoje išvadavo dalį šios srities prie Juodosios jūros, bet rusų pajėgos nuo to laiko apšaudo susigrąžintus miestus ir kaimus.
„61 metų vietos gyventoja buvo mirtinai sužeista savo pačios namuose“, – socialiniuose tinkluose parašė gubernatorius Oleksandras Prokudinas.
Tuo metu rytinės Charkivo srities gubernatorius Olehas Synjehubovas socialiniuose tinkluose pranešė, kad per atskirus artilerijos ir raketų smūgius į regiono miestus ir kaimus buvo sužeisti trys vyrai ir viena moteris, visi vyresni nei 50 metų amžiaus.
14:55 | Ukrainiečiai dronu sunaikino rusų elektroninės kovos sistemą už 10 mln. dolerių
Netoli Pšeničnojės kaimo Luhansko srityje, rusų laikinai okupuotoje teritorijoje, Ukrainos ginkluotosios pajėgos iš bepiločio orlaivio smogė į Rusijos elektroninės kovos sistemą R-330Žh „Žitel“. Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ trečiadienį pranešė 45-oji atskiroji artilerijos brigada.
Kovotojų paskelbtame vaizdo įraše matyti rusiškos sistemos buvimo vieta, o paskui per termovizorių ant jos iš drono numetamos dvi minos. Rezultatas – ryški ugnis. Sprendžiant iš filmuotos medžiagos, taikinys buvo aptiktas dienos metu, o sprogdinimas atliktas jau sutemus.
Elektroninės kovos sistemą „Žitel“ aptiko brigados oro žvalgyba. Skaičiuojama, kad viena tokia sistema kainuoja apie 10 mln. dolerių (9,23 mln. eurų).
14:18 | Viskas įvyko per 30 sekundžių: Ukrainos karys papasakojo, kaip numušė rusų sraigtasparnį
Ukrainos karys prieštankine raketa sugebėjo numušti rusų sraigtasparnį Ka-52, geriau žinoma „Aligatoriaus“ pavadinimu. 36-osios atskirosios jūrų pėstininkų brigados priešlėktuvinių raketų kuopos vadas Jevhenas pats papasakojo apie sėkmingą ataką.
13:56 | Bidenas viešai išvadino Putiną „skerdiku“, pasiūlė JAV kelti mokesčius, kad padėtų Ukrainai
JAV prezidentas Joe Bidenas viešai pavadino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną „skerdiku“ ir pareiškė, kad Jungtinės Valstijos galėtų geriau apsaugoti Ukrainą, jei apsvarstytų galimybę padidinti mokesčius milijardieriams.
13:27 | „Artimiausi penki-šeši mėnesiai – lemiami“: Ukrainai kritiškai trūksta amunicijos ir tankų, rusai ruošia naują puolimą
Ukrainos gynybos pajėgoms fronto linijoje trūksta amunicijos ir žmonių. Tačiau Rusijos ginkluotosios pajėgos nemažina spaudimo ir gali net suintensyvinti puolimą. „The Economist“ įspėja apie „nerimą keliančią galimybę“, kad per artimiausius kelis mėnesius Rusijos ginkluotosios pajėgos pradės naują puolimą, pralauš ukrainiečių gynybą ir žengs tolyn.
12:55 | „Išdavė tėvynę“: Rusijoje tęsiasi hipergarsines raketas kūrusių mokslininkų persekiojimas
Sankt Peterburge (Rusija) iškelta baudžiamoji byla dėl tėvynės išdavystės dar vienam nusipelniusiam šalies fizikui – šįkart 76-erių hipergarsinių raketų technologijų konstruktoriui Aleksandrui Kuranovui. Viso per pastaruosius kelerius metus Rusijoje buvo sulaikyti bent 12 fizikų, siejamų su hipergarsinių raketų kūrimu.
12:10 | Saugumo padėtis – blogiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų: Čekijos žvalgų vadas įspėja apie grėsmę Europai
Čekijos informacijos ir saugumo tarnybos vadovas Michalas Koudelka Čekijos žiniasklaidos priemonei „České Noviny“ sakė, kad dabartinė saugumo padėtis Europoje yra blogiausia nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir dėl to kalta Rusijos Federacija.
„Tai, ką rusų kariai daro Ukrainoje arba palestiniečių teroristai Izraelyje, jie be jokio gailesčio darytų ir čia“, – sakė jis.
Pasak jo, būtina pasirengti dabartiniams pavojams. M. Koudelka teigė, kad būtų klaida karus Ukrainoje ar Izraelyje laikyti kažkuo, kas Čekijos gyventojams mažai rūpi arba visai nerūpi.
„Agresyvioji Rusijos Federacija kelia didelę grėsmę demokratinėms Europos šalims, ypač Čekijai“, – sakė jis.
11:33 | Ukrainos Charkivo srityje per Rusijos smūgius sužeisti keturi žmonės
Per Rusijos smūgius rytiniame Ukrainos Charkivo regione trečiadienį buvo sužeisti keturi žmonės, pranešė pareigūnai, o Maskva pareiškė, kad numušė ukrainiečių raketų.
Charkivo regionas ribojasi su Rusija ir nuo 2022 metų vasario invazijos yra nuolat apšaudomas, o dėl naujausių bombardavimų tūkstančiai žmonių liko be elektros.
Jo gubernatorius Olehas Synjehubovas socialiniuose tinkluose pranešė, kad per atskirus artilerijos ir raketų smūgius į regiono miestus ir kaimus buvo sužeisti trys vyrai ir viena moteris, visi vyresni nei 50 metų amžiaus.
11:07 | Žiniasklaida: lenkai suskubo pirkti nekilnojamą turtą Ispanijoje
Lenkai šiais metais trigubai dažniau perkasi būstą Ispanijoje negu ankstesniais metais, tikina „Wyborcza“ kalbinti nekilnojamo turto brokeriai. Pagrindinės priežastys – baimė, kad karo veiksmai persikels į Lenkiją ir didelės nekilnojamo turto kainos šalyje.
10:37 | Britų generolas pripažino: britų kariuomenė su Rusija nepajėgtų kovoti ilgiau kaip du mėnesius
Didžiosios Britanijos kariuomenė negalėtų kovoti su Rusija ilgiau kaip du mėnesius.
Kaip praneša „Ukrinform“, remdamasi leidiniu „The Telegraph“, tai pripažino Jungtinės Karalystės gynybos štabo viršininko pavaduotojas generolas leitenantas Robas Magowanas.
10:00 | Rusų nuostoliai
Ukrainos kariai pastarąją parą skelbia sunaikinę dar 1 030 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų kovo 27 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 439 190 kareivių.
Tai trečiadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį rusai, Ukrainos skaičiavimu, neteko 6 904 tankų (+11), 13 216 šarvuotųjų kovos mašinų (+9), 10 931 artilerijos sistemos (+27), 1 019 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+0), 728 oro gynybos priemonių (+1), 347 lėktuvų (+0), 325 sraigtasparnių (+0), 8 578 dronų (+25), 2 015 sparnuotųjų raketų (+1), 26 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 14 539 automobilių (+41), 1 794 specialiosios technikos vienetų (+5).
09:38 | Lukašenkai staiga parūpo Suvalkų koridorius: „teks susidurti su Baltijos šalimis“
Su savo kariais antradienį susitikęs autoritarinis Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka aptarė galimą puolimą Suvalkų koridoriuje. „Telegram“ kanale „Pul Pervogo“ paskelbtame vaizdo įraše A. Lukašenka kalbėjosi su Šiaurės vakarų operatyvinės vadavietės vadu Aleksandru Naumenka.
Paskelbtame įraše politikas klausia kariškių apie Suvalkų koridoriaus plotį, apie tam tikri „jie“ nuolat „vapa“.
„Veltui jie taip elgiasi. Bet dabar teks susidurti su Baltijos šalimis... Ir jūs užgrobsite dalį Lenkijos“, – karininkui sakė A. Lukašenka, sužinojęs, kad koridoriaus plotis tiesia linija yra 42 kilometrai.
Vėliau Lukašenka klausia A. Naumenkos, ar jis gali išlaikyti šią teritoriją „su savo kariuomene“. Karininkas patikino, kad visi veiksmai suplanuoti, sprendžiami kovinės parengties klausimai. Be to, rengiamas personalas.
Krašto apsaugos ministerija (KAM), reaguodama į viešojoje erdvėje praėjusią savaitę pasirodžiusius pranešimus apie Baltarusijos karinių pajėgų judėjimą Lietuvos pasienyje, teigia, kad pagrindo nerimauti nėra.
09:00 | Ukrainos pajėgos skelbia sunaikinusios 10 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį skelbia per praėjusią naktį sunaikinusios 10 rusų dronų.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ nurodoma, kad rusai per naktį paleido 13 atakos dronų „Shahed“ iš Kursko srities.
10 iš jų pavyko numušti Charkivo, Sumų ir Kyjivo srityse.
08:21 | Pagal Čekijos iniciatyvą Ukraina gali gauti dvigubai daugiau artilerijos sviedinių – 1,5 milijono
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis pareiškė, kad pagal Čekijos iniciatyvą Ukraina gali gauti 1,5 mln. sviedinių vietoj anksčiau žadėtų 800 tūkst., pranešė „Ukrinform“.
„Mes galime padaryti daug daugiau, nei pradžioje paskelbtas kiekis“, – interviu „Bloomberg“ sakė J. Lipavskis, paminėjęs 1,5 mln. sviedinių.
Pasak jo, Čekijos pasiūlymas jau padeda Ukrainai „geriau kovoti“, nes Ukrainos kariuomenė „žino, kad turės naujų sviedinių atsargų, ir tai pakeitė jų požiūrį į turimų atsargų panaudojimą“. Tačiau J. Lipavskis pridūrė, kad vien Čekijos iniciatyvos nepakanka Ukrainai palaikyti.
07:47 | Rusijos oro gynybos operatoriai baudžiami už Ukrainos dronų atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas
Rusijos armijos kariškiai iš oro gynybos dalinių baudžiami už sėkmingas Ukrainos bepiločių orlaivių atakas prieš naftos perdirbimo gamyklas.
Tai trečiadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasi partizaniniu judėjimu „Ateš“.
Judėjimo agentas pažymi, kad Rusijos oro gynybos pajėgos susiduria su dideliais sunkumais kovoje su dronais dėl nepakankamo radiolokacinių stočių efektyvumo atpažįstant tokius objektus – jos jų tiesiog nemato. Šis veiksnys labai apsunkina operatyvų reagavimą ir veiksmus prieš Ukrainos bepiločius orlaivius.
07:00 | Žvalgyba: Rusijos veiksmai – pagrindinė grėsmė Suomijos saugumui
Suomijos saugumo ir žvalgybos tarnyba (SUPO) antradienį paskelbė metinį grėsmių vertinimą ir pareiškė, kad Rusijos žvalgybinė veikla tebėra didžiausia grėsmė Suomijos nacionaliniam saugumui.
SUPO sakė, kad rytinė Suomijos kaimynė, su kuria ji turi 1 340 km sieną, laiko ją „nedraugiška valstybe ir žvalgybos bei piktybinės įtakos darymo taikiniu“.
„Nors kontržvalgybos darbas, žvalgybos pareigūnų išsiuntimas iš šalies ir griežta vizų politika leido Suomijai praėjusiais metais susilpninti Rusijos žmogiškosios žvalgybos sąlygas, žvalgybos operacijos tebekelia grėsmę“, – teigiama žvalgybos agentūros pareiškime.
Manoma, kad kritinė infrastruktūra ir kibernetinė aplinka yra ypač jautrios Rusijos įtakos ir šnipinėjimo operacijoms.
Norėdama pademonstruoti, kokia pažeidžiama yra ypatingos svarbos infrastruktūra, kaip pavyzdį agentūra paminėjo praeitų metų incidentą, kai inkaras, greičiausiai iš Kinijos laivo, apgadino Suomijos povandeninį dujotiekį.
SUPO taip pat pareiškė mananti, jog Rusija ir toliau naudos migrantų instrumentalizavimą, kad parodytų „savo nepasitenkinimą Suomijos naryste NATO“ ir „veiksmų, kuriuos Rusija laiko nedraugiškais, pasekmes“.
