Spalį Rusija tvirtino, kad antisemitines riaušes Machačkalos oro uoste Dagestano regione įkvėpė Ukraina. Maskva taip pat teigė, kad Kyjivas ir Vašingtonas bando verbuoti ISIS teroristus į Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Vis dėlto naujausia Rusijos retorika rodo, kaip stipriai Vladimiras Putinas atsiribojo nuo JAV, kurią kadaise laikė partnere kovoje su terorizmu. Dar grėsmingiau tai, kad Rusijos „kaltinimų žaidimas“ taip pat gali reikšti karinio masto eskalavimą prieš Ukrainą.
„Financial Times“ teigia, jog toks Kremliaus kaltinimas yra labai sena strategija. Kai dešimtojo dešimtmečio pabaigoje ir 2000-ųjų pradžioje, vykstant antrajam Čečėnijos karui, Rusiją sukrėtė teroro išpuoliai, V. Putinas sureikšmino tarpvalstybinius čečėnų kovotojų ir teroristinės grupuotės „al Qaeda“ ryšius.
Naujoji Rusijos vyriausybė terorizmo grėsmę įvardijo kaip „ekstremistinio internacionalo, besidriekiančio nuo Filipinų iki Kosovo“, dalį. Taip siekta susieti prieštaringai vertinamą Rusijos kovos su terorizmu kampaniją Čečėnijoje su JAV prezidento George‘o W. Busho „pasauliniu karu su terorizmu“ po rugsėjo 11-osios tragedijos Niujorke.
Istoriniai motyvai
Praėjus šiek tiek daugiau nei dešimtmečiui Maskva dar kartą bandė prisidėti prie Amerikos kovos su terorizmu pastangų. 2015 m. rugsėjį, Rusijos intervencijos į Sirijos pilietinį karą išvakarėse, V. Putinas JT Generalinės Asamblėjos scenoje paragino sukurti „tikrai plačią tarptautinę koaliciją“ kovai su terorizmu. Ragindamas koordinuoti Rusijos ir JAV vadovaujamos koalicijos, kovojančios su ISIS Sirijoje ir Irake, veiksmus, V. Putinas netgi priminė Antrąjį pasaulinį karą, kai Sovietų Sąjunga ir JAV kartu kovojo su nacistine Vokietija.
Rusijos kovo 22 d. išpuolio koncertų salėje įrėminimas nuo šių ankstesnių pastangų skiriasi svarbiais aspektais.
Pirma, skiriasi argumentų pobūdis, nes Rusija perėjo nuo pusiau tiesos prie visiškų prasimanymų. Kai V. Putinas 2000-ųjų pradžioje tvirtino apie čečėnų teroristų ir „al Qaeda“ ryšius, jis perdėjo, bet ne atvirai melavo. Tuo metu „al Qaeda“ siekė eksportuoti islamo karingumą į Vidurinę Aziją ir Rusiją. Ryšiai tarp šios grupuotės ir Čečėnijos, nors ir menki, egzistavo.
Rusijos fantazija
Dabartiniai Rusijos teiginiai, kad Kyjivas, o kartu ir JAV, yra šaudynių organizatoriai, yra gryna fantazija. Keliuose pranešimuose atsakomybę prisiėmė ISIS. Vašingtonas prieš dvi savaites viešai įspėjo apie tokį išpuolį. Žinoma, Rusija ir anksčiau buvo linkusi teikti melagingus pareiškimus apie Ukrainą. Prisiminkime tik 2022 m. nepagrįstus teiginius, kad Kyjivas eksperimentavo su mirtinais biologiniais ginklais, kad JAV finansuojamose biolaboratorijose sukurtų „monstrų“ kariuomenę.
Kremliaus tikslai taip pat neatpažįstamai pasikeitė. 2000-ųjų pradžioje, stumdama Čečėnijos ir „al Qaeda“ sąsajas, Rusija siekė pateisinti savo žiaurius veiksmus Čečėnijoje ir suartėti su JAV. Prisidėdamas prie „pasaulinio karo su terorizmu“, V. Putinas tikėjosi intensyvesnio bendradarbiavimo su Vašingtonu kovos su terorizmu ir kitose srityse.
Ne veiksmai, o neveiklumas
Atrodo, kad šiandien Rusijos diskursas skirtas ne veiksmams, o neveiklumui pateisinti. V. Putino liaupsinamas saugumo aparatas, apsėstas valstybės priešų persekiojimo, nesugebėjo užkirsti kelio mirtiniausiam per 20 metų teroristiniam išpuoliui Rusijoje.
Jei Rusijos propagandos mašinai pavyks įtikinti visuomenę, kad už išpuolį galiausiai atsakinga blogoji, visagalė JAV, kuri kontroliuoja ISIS, tai V. Putino nesugebėjimą užtikrinti rusų saugumą iškels į paviršių. Galų gale Vašingtonas yra kur kas grėsmingesnis priešas nei ISIS. Taip pat galima įsivaizduoti, kad V. Putinas, be kitų priežasčių, gali pasinaudoti tokiais melagingais teiginiais, kad pateisintų karinį eskalavimą prieš Ukrainą, ypač jei tam reikės dar vieno mobilizacijos etapo Rusijoje.
