„Padidėjo šnipinėjimo ir įtakos operacijų prieš ypatingos svarbos infrastruktūrą grėsmė“, – spaudos konferencijoje žurnalistams sakė suomių saugumo ir žvalgybos tarnybos (SUPO) direktorius Antti Pelttari.
Santykiai su rytine kaimyne smarkiai pablogėjo po to, kai Suomija balandį įstojo į NATO, o Rusija yra „pasirengusi imtis priemonių prieš Suomiją“, savo metinėje saugumo apžvalgoje teigė SUPO.
Šiaurės Europos šalis šiuo metu tiria Estiją ir Suomiją jungiančio dujotiekio „Balticconnector“ pažeidimo priežastis. Sekmadienį uždarytam dujotiekiui padaryta žala yra galimai susijusi su išorės veiksniais.
Paklaustas apie galimą Rusijos vaidmenį, A. Pelttari atsisakė spėlioti, bet sakė, kad „negalima atmesti valstybinio veikėjo dalyvavimo“.
Suomijos vyriausybė įspėjo nedaryti skubotų išvadų, kol nesurinkta visa informacija.
Suomija turi 1,34 tūkst. km bendrą sieną su Rusija. Įstojus į NATO didžiausio pasaulyje saugumo aljanso sienos su Rusija ilgis padvigubėjo.
Žinia apie dujotiekio pažeidimą sukėlė klausimų, praėjus metams po sprogimų, kurie pažeidė „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekius Baltijos jūroje. Jais iš Rusijos į Vakarų Europą buvo tiekiamos gamtinės dujos.
Nepaisant „Balticconnector“ uždarymo, operatorius „Gasgrid“ teigė, kad Suomijos gamtinių dujų sistema stabili.
„Gasgrid“ trečiadienį pranešė, kad dujotiekio remontas truks mažiausiai penkis mėnesius.
SUPO teigė, kad operacijos, kuriomis siekiama paralyžiuoti Suomijos infrastruktūrą, artimiausiu metu yra mažai tikėtinos, o Rusijos operacijomis daugiausia buvo siekiama atgrasyti.
„Energetikos sektorius šiuo atžvilgiu yra vienas iš veiksmingo įgyvendinimo pavyzdžių“, – sakė SUPO analitikė Suvi Alvari.
Suomijos pareigūnai paragino už ypatingos svarbos infrastruktūrą atsakingas organizacijas ir įmones padidinti parengties lygį.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pažadėjo griežtą karinio aljanso atsaką, jei paaiškės, kad dujotiekio „Balticconnector“ sugadinimas buvo tyčinis išpuolis.
Tiek Suomija, tiek Estija yra NATO narės.