Kai kurie lenkai, su kuriais BBC žurnalistas kalbėjosi netoli sienos, jaučia nerimą dėl savo saugumo, tačiau pagrindinis jų dėmesys tebėra padėti ukrainiečiams draugams ar giminaičiams kitoje sienos pusėje arba tiems, kurie čia pabėgo.
Europiečiams, ir ne tik, stebintiems karą Ukrainoje, kyla daugybė klausimų, į kuriuos atsako BBC žurnalistai. Gavę klausimus iš skaitytojų jie pateikė tokius atsakymus:
Kuriuo momentu NATO šalys susitars, kad užtenka, ir išsiųs savo karines pajėgas į Ukrainą?
NATO šalys ir sąjungininkės stebi kiekvieną Rusijos žingsnį ir perspėja, kad jų gynybinis karinis aljansas padarys viską, jog apgintų „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos.
Pastaraisiais metais sąjungininkės siuntė ginklus ir amuniciją į Ukrainą, mokė ukrainiečių karius – iki pat Rusijos invazijos. Tačiau jie ne kartą sakė, kad NATO „batų ant žemės“ nebus, nes Ukraina nėra NATO narė. Tačiau tai pasikeis, jei Rusija įsiverš į NATO šalį.
NATO sutarties 5 straipsnyje teigiama, kad „puolimas prieš vieną sąjungininkę laikomas puolimu prieš visas sąjungininkes“. Jei taip atsitiks, karas pereis į kitą etapą ir iškils pavojinga NATO ir Rusijos konfrontacijos galimybė.
Kokia yra tikimybė, kad Putinas bombarduos Jungtinę Karalystę?
Labai apgailestauju, kad turite užduoti šį baisų ir bauginantį klausimą. Norėčiau turėti atsakymą. Tai nenuspėjami, nesuvokiami laikai, bet vis tiek norėčiau tikėti, kad atsakymas yra ne. Ne Didžiosios Britanijos ar bet kurios kitos šalies bombardavimui. Ir viliuosi, kad Ukrainos bombardavimas greitai baigsis.
Kaip slėptuvėse esantys žmonės gauna maisto ir vandens? Ar šiuo metu Kijeve yra maisto?
Pasibaigus komendanto valandai, nutilus oro antskrydžių sirenoms, žmonės nervingai veržiasi į parduotuves – jei parduotuvės dirba, o lentynose dar yra atsargų. Iš slėptuvėmis paverstų metro stočių girdime, kad žmonės buriasi padėti vieni kitiems. Tačiau kai komendanto valanda galioja 36 valandas, pradeda trūkti maisto ir vandens. Kai kurie gyventojai persikėlė į vietinius viešbučius.
Jie taip pat daro viską, ką gali, kad žmonės būtų pamaitinti. Tvyro bendruomeniškumo dvasia – visi dalyvauja, įskaitant tarptautines ir vietines organizacijas. Tačiau susirūpinimą kelia tai, kad jei tai tęsis per ilgai, net rasti maisto bus sunku.
Kaip ir kada Ukrainą pasieks įvairių vakarų tautų žadėta karinė pagalba? Kaip Vakarų valstybės galėtų paspartinti šios reikalingos pagalbos teikimą?
Dalis karinės pagalbos jau išsiųsta. Lenkija išsiuntė amuniciją per sieną, JAV jau atsiuntė apie 90 tonų karinės pagalbos, Švedija sulaužė savo tradiciją nesiųsti ginklų į šalis, dalyvaujančias ginkluotuose konfliktuose, o dabar ES pirmą kartą sutiko finansuoti ginklų pirkimą ir pristatymą į atakuojamą šalį.
Kalbant apie tai, kaip tiekimas bus paspartintas, Lenkija pasiūlė būti dislokavimo logistikos centru. Vakarų šalys puikiai suvokia būtinybę tai paspartinti, o Ukraina susirūpinusi, kad jai baigiasi amunicija.
Ar Rusijos kariuomenė stabdo visus savo pajėgumus, ar su logistika susijusios problemos iš tikrųjų neleidžia jiems užkariauti Ukrainos?
Sėdėdami Kijeve daugelis manė, kad Rusijos kariai šios sostinės širdyje tėra laiko klausimas – jie jį skaičiavo valandomis. Tačiau Ukrainos pajėgos priešinasi. Kasdien vis daugiau kovinių pajėgų ir sunkiosios ginkluotės, dislokuotos palei Ukrainos sienas, juda į priekį visomis kryptimis, bet ne taip greitai ar toli, kaip daugelis tikėjosi.
Sunku pasakyti, ar tai „vyksta ne pagal planą“, nes niekas nežino, koks yra Putino planas. Tačiau gauta pranešimų apie tai, kad rusų kolonoms baigiasi degalai, rusų kareiviai praranda valią kovoti, o ukrainiečiai – ir kariai, ir civiliai – priešinasi ir gina savo šalį.
Taip pat vyko įnirtingi mūšiai tokiose vietose, kaip antras pagal dydį Charkovo miestas. Rusijos kariuomenė veržiasi ir puola šiaurės rytuose esantį Černigovo miestą ir pietinį Maripulį, be daugelio kitų.
Kiek užsienio kovotojų prisijungė prie Ukrainos reaguodami į jos prezidento raginimą?
Kol kas neaišku. Ukrainos prezidentas paragino užsieniečius prisijungti prie „tarptautinės brigados“, bet mes nežinome, kiek žmonių atsiliepė į šį pagalbos prašymą. Ukrainos ambasada Izraelyje paskelbė „Facebook“ įrašą, ragindama izraeliečius keliauti į Ukrainą kariauti, tačiau vėliau jis buvo ištrintas.
Jei Rusijai pavyks okupuoti Ukrainą, kas toliau?
Tai yra egzistencinis klausimas Ukrainai, lemiamas ir pavojingas momentas pasauliui.
Sostinė Kijevas – miestas, kuriame gyvena beveik trys milijonai žmonių, kurie, kaip žinoma, yra ryžtingai proeuropietiški ir nori įstoti į NATO. Istorija byloja, kad kariniai perversmai ir invazijos nugalėjo perimdami televizijos stotis ir prezidento rūmus. To nepakaks.
Prasidėtų nuožmi kontrataka ir greitai prasidėtų Ukrainos sukilimas. Parama būtų teikiama iš įvairių krypčių ir daugybės šaltinių. Sunku įsivaizduoti okupantų išsilaikymą. Tai įeitų į istoriją kaip tamsiausios pasaulio valandos.
Ar kas nors žino, kodėl Rusija pasirinko įsiveržti į Ukrainą dabar, o ne prieš metus ar dvejus, ar kitais metais? Ar yra žinoma, kodėl tai įvyko būtent dabar?
Tai svarbus klausimas, ir mes vis dar neturime visų atsakymų. Šis karas dažnai vadinamas prezidento Putino karu – plačiai manoma, kad jis yra tas, kuris jį veda, ir niekam neaišku, kiek jis gali ir nori eiti bandydamas okupuoti kaimynę, kuri, jo teigimu, neturėtų egzistuoti kaip šalis.
Daugelis klausia, ar jis pajuto NATO aljanso, ypač JAV, silpnumą po netvarkingo karių išvedimo iš Afganistano, kai valdžią perėmė Talibanas.
Daugelis taip pat spėlioja apie Rusijos lyderio sveikatos būklę po pandemijos, izoliacijos ir nerimo.
Ar kuri nors pasaulio šalis iš tikrųjų išsiuntė savo karius į Ukrainą?
Ne oficialiai. Nė viena NATO narė nenori rizikuoti tiesiogine karine konfrontacija tarp savo ir Rusijos karių. Pavyzdžiui, prezidentas J. Bidenas ne kartą pareiškė, kad Ukrainoje nebus kariaujančių amerikiečių karių.
Tačiau mes nežinome, ar ten yra užsieniečių, slapta dirbančių su Ukrainos kariuomene, ypač atsižvelgiant į Ukrainos prezidento raginimus jiems padėti.
Ką apie dabartinę Rusijos invaziją į Ukrainą mano rusakalbiai ukrainiečiai?
Buvo parodyta keletas žmonių viešų pasakojimų Rytų Ukrainos srityse, kurias nuo 2014 m. kontroliuoja Rusijos remiami separatistai, esą jiems yra gerai. Kai kurie evakuotieji iš šio regiono BBC kolegoms pasakojo, kad jie pritaria Rusijos sprendimui pripažinti Donecką ir Luhanską. Tačiau sunku suprasti, koks iš tikrųjų buvo Rusijos karių sutikimas.
Per pastaruosius aštuonerius metus šių vietovių gyventojų gyvenimas buvo daug sunkesnis – jie buvo atskirti nuo šeimų, negavo pensijų. Vis tik gebėjimas kalbėti rusiškai nereiškia, kad žmogus yra prorusiškas. Daugelis ukrainiečių kalba abiem kalbomis, įskaitant prezidentą V. Zelenskį.
Kodėl JAV ir ES mano, kad vien sankcijos gali sustabdyti Putiną?
Grasinimai Ukrainai, o dabar – karas prieš Ukrainą, sukrėtė pasaulį. Pastarosiomis dienomis matėme lėtą, bet neabejotiną sankcijų, apribojimų, šalių ir organizacijų veiksmų griežtinimą visame pasaulyje, kurie neprilygsta niekam. Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, vienoje po kitos šalyje įsigaliojo pirmoji sankcijų dalis. Ukrainiečiai sankcijas sutiko palankiai, tačiau buvo teigiama, kad jų nepakanka. Ir iš tiesų, jos nepakeitė prezidento Putino nuomonės.
Vakarai tik dabar atsibunda ir priima faktą, kad Rusija nori okupuoti Ukrainą. Kai kurių sankcijų poveikis bus matomas po savaičių ar net mėnesių, tačiau vienos jau smogė Rusijos valiutai, akcijoms, turtingų oligarchų turtams ir, deja, skurdžiausių žmonių gyvenimui.
Kaip žadėtos būtiniausios atsargos ir ginkluotė pateks į frontą, atsižvelgiant į Rusijos oro galios pranašumą?
Visa tai pateks per vakarinę Ukrainos sieną – daugiausia Lenkijos. Lėktuvai netoli Ukrainos vakarinės sienos nusileido iš tokių tolimų vietovių kaip JAV ir Kanada, o vėliau daugiausia įrangos nuvežama per sieną, iš dalies dėl Rusijos oro pajėgų keliamos grėsmės.
Ukrainos oro erdvė lieka uždaryta civiliniams skrydžiams. Dalis karinės pagalbos atvyksta į Lenkiją traukiniais, įskaitant iš Čekijos. Tai didžiulė logistinė operacija, skirta aprūpinti Ukrainos kariuomenę.
