Jungtinė Karalystė, pagrindinė JAV karinė sąjungininkė ir didžiausia gynybos išlaidų vykdytoja Europoje, turi ribotus karinius išteklius – tik apie 150 veikiančių tankų ir apie dešimtį tolimojo nuotolio artilerijos pabūklų. Praėjusiais metais įrangos trūkumas buvo toks didelis, kad britų kariuomenė svarstė galimybę Ukrainai atnaujinti raketų paleidimo įrenginius iš muziejų, tačiau šio plano buvo atsisakyta.
Prancūzija, dar viena didelė gynybos išteklių investuotoja Europoje, turi mažiau nei 90 sunkiosios artilerijos vienetų, t. y. maždaug tiek, kiek, kaip pranešama, Rusija kiekvieną mėnesį praranda Ukrainoje.
Danija neturi sunkiosios artilerijos, povandeninių laivų ar oro gynybos sistemų. Skelbiama, kad irneva Vokietijos kariuomenė turi pakankamai šaudmenų tik dviem dienoms mūšio.
Sumažintos karinės išlaidos
Pasibaigus Šaltajam karui, Europos kariuomenės sumažėjo, dalinai dėl to, kad buvo tikimasi nuolatinės Amerikos karinės paramos NATO. Praėjusiais metais JAV teko beveik 70 proc. visų NATO išlaidų gynybai.
NATO šalys, nors turi daugiau ekonominių ir pramoninių išteklių nei Rusija, negamina tiek amunicijos, kad jos užtektų Ukrainos konfliktui palaikyti.
Be to, didėja susirūpinimas dėl JAV atsiribojančio požiūrio ir Rusijos, kaip potencialios grėsmės Europai, atgimimo, ypač po beveik dvejus metus trukusio karo Ukrainoje. Nors Maskva tiesiogiai nekelia karinės grėsmės Europai, susirūpinimą kelia jos gebėjimas persiginkluoti ir kelti grėsmę kitur.
JAV: Rusija yra pajėgi naujai agresijai
JK kariuomenė modernizuojama, tačiau pirkimų ir finansavimo problemos sulėtino pažangą. Dabartinė padėtis rodo, kad Europa turi didinti savo gynybos pajėgumus, kad galėtų atremti galimas būsimas grėsmes.
Pasak JAV ambasadoriaus NATO Juliano Smitho, NATO turėtų manyti, kad Rusija yra pajėgi naujai agresijai, ir privalo aprūpinti savo nares bei sąjungininkes viskuo, ko reikia gynybai.
Europa turi pasirengti Rusijos puolimui tuo metu, kai JAV negalės padėti
Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) pateiktoje analizėje teigiama, kad tuo atveju, jeigu JAV negalės padėti sustiprinti Europos, šio žemyno valstybės privalo pačios padidinti investicijas, susijusias su šaudmenų gamyba. Pasak instituto analitiko, tai leistų Europai išvengti Rusijos keliamos karinės grėsmės pasaulyje.
Kaip teigė profesorius Justinas Bronkas, nors NATO sąjungininkės susirūpinusios būtinybe paremti Ukrainą, tačiau kilę tam tikri trumpalaikiai iššūkiai atitraukė politikų ir vusomenės dėmesį nuo didėjančio pavojaus, kad artimiausiais metais gali kilti dar rimtesnis konfliktas.
„Rusija savo ekonominiu pajėgumus skiria karui remti. Tuo metu JAV gamybos pajėgumų nepakanka, kad būtų papildytos savo turimos atsargos ir taip pat patenkinti Ukrainos poreikiai, o Europos šalys bando suvaldyti vis didesnį pavojų keliančią situaciją, laikantis netvarios gynybos taikos laikotarpiu, taip pat pramonės pozicijos“, – svarstė analitikas.
J. Bronkas įspėja, kad JAV galimo konflikto su Kinija metu ir tebevykstant karui Ukrainoje, Europa gali tapti pažeidžiama. Be to, profesorius pastebi, kad Europa, išskyrus Lenkija, „suklydo skirti reikiamas investicijas į pramonės gamybos pajėgumų didinimą ir išlaidas gynybai“, o tai, pasak jo, vyksta tuo metu, kai Kinija rodo didelį susidomėjimą remti Rusiją.
„Vienintelis tikėtinas scenarijus, pagal kurį Rusija galėtų tiesiogiai užpulti Europos NATO šalį, yra tuo pat metu vykstanti priešprieša ar tikras konfliktas, dėl kurio JAV pajėgos iš esmės liktų Indijos ir Ramiojo vandenyno regione“, – rašo jis.
