Laimei, mirtys ir sunkūs sužeidimai dėl turbulencijos pasitaiko labai retai. Skrydžių įgulos dažnai gali iš anksto numatyti blogą ir neramų orą ir yra apmokytos susidoroti su oro sąlygų sukeltais padariniais, skelbia portalas „Euronews“.
Kiek pavojinga turbulencija skrydžio metu?
Pranešama, kad dėl stiprios turbulencijos buvo sužeista apie 20 lėktuvo keleivių, kai kuriems iš jų buvo suteikta pirmoji pagalba dėl galvos žaizdų.
„Laimei, mirtini atvejai dėl turbulencijos komerciniuose skrydžiuose pasitaiko labai retai, tačiau šiandien jų, deja, padaugėjo vienu“, – „Euronews“ sakė daktaras Paulas Williamsas, Readingo universiteto atmosferos mokslų profesorius.
„Turbulenciją skrydžiuose gali sukelti audros, kalnai ir stiprios oro srovės, vadinamos reaktyviniais srautais. Pastarasis atvejis vadinamas tyro oro turbulencija, kurios gali būti sunku išvengti, nes jos nerodo meteorologinis radaras pilotų kabinoje. Išsami meteorologinių aplinkybių ir konkretaus tipo turbulencijos, dėl kurios žuvo žmogus, analizė užtruks“, – sakė P. Williamsas.
Be to, sunku numatyti, kada ji pasireikš, nes ją sukelia nedideli sūkuriai, kurie yra per daug lokalūs, kad dauguma meteorologinių modelių galėtų juos apskaičiuoti.
Dėl stiprios turbulencijos galite patirti rimtų sužalojimų
Tarptautinės oro transporto asociacijos duomenimis, turbulencija yra pagrindinė keleivių ir įgulos narių nemirtinų sužalojimų priežastis.
Tačiau mirčių ir sunkių sužeidimų dideliuose orlaiviuose pasitaiko nedažnai.
Federalinės aviacijos administracijos duomenimis, 2009–2021 m. 146 keleiviai ir įgulos nariai buvo sunkiai sužeisti per turbulencijos incidentus.
2022 m. gruodį 20 žmonių buvo hospitalizuoti po turbulencijos „Hawaiian Airlines“ skrydžio metu. Lėktuvas skrido iš Finikso į Honolulu (JAV).
2023 m. kovo mėnesį keleivė mirė po to, kai verslo lėktuvas, kuriuo ji skrido, patyrė stiprią turbulenciją.
Praėjusių metų rugpjūtį 11 žmonių prireikė hospitalizuoti po to, kai „Delta Airlines“ lėktuvas, leisdamasis Atlantoje (JAV), susidūrė su blogomis oro sąlygomis.
Pranešama, kad tarp sužeidimų buvo ir plėštinių žaizdų, kaulų lūžių, galvos žaizdų ir sąmonės netekimo atvejų, daugiausia dėl to, kad keleiviai nebuvo prisisegę saugos diržų.
„Ne veltui oro linijų bendrovės rekomenduoja saugos diržus laikyti prisegtus viso ilgo ar trumpo skrydžio metu“, – BBC sakė bendrosios aviacijos ekspertas Johnas Stricklandas.
Skrydžių palydovai lėktuve yra labiausiai pažeidžiami, nes jiems tenka ilgiau stovėti ant kojų nei keleiviams – iš tiesų, jie 24 kartus dažniau sunkiai susižeidžia.
Turbulencija dėl klimato kaitos vis labiau stiprėja
Praėjusiais metais Jungtinės Karalystės Readingo universiteto meteorologai atliko tyrimą, kurio metu nustatė, kad dėl klimato kaitos dangus yra net 55 proc. audringesnis nei prieš keturis dešimtmečius.
Dėl anglies dioksido išmetimo šiltėjantis oras keičia oro sroves, todėl Šiaurės Atlanto vandenyne ir visame pasaulyje stiprėja giedro oro turbulencija.
Mokslininkai nustatė, kad tipiškame taške virš Šiaurės Atlanto, kuris yra vienas judriausių pasaulio skrydžių maršrutų, bendra metinė stiprios turbulencijos trukmė nuo 1979 m. iki 2020 m. padidėjo 55 proc.
Komanda nustatė, kad vidutiniame taške virš Šiaurės Atlanto stiprios oro turbulencijos trukmė padidėjo nuo 17,7 valandos 1979 m. iki 27,4 valandos 2020 m.
Vidutinio stiprumo turbulencija regione padidėjo 37 proc. – nuo 70 iki 96,1 valandos, o silpnos turbulencijos – 17 proc. – nuo 466,5 iki 546,8 valandos.
Pokyčiai reikalauja investicijų
Nors Šiaurės Atlanto vandenyno regione turbulencija padidėjo labiausiai, naujajame tyrime nustatyta, kad kituose judriuose skrydžių maršrutuose virš Jungtinių Valstijų, Europos, Artimųjų Rytų ir Pietų Atlanto vandenyno taip pat pastebimas didelis turbulencijos padidėjimas.
Plane turbulence. I would have fainted pic.twitter.com/y28OoIe5Iv
— CONTEXT VIDEOS (@Context2X) May 15, 2024
„Turėtume investuoti į geresnes turbulencijos prognozavimo ir aptikimo sistemas, kad per ateinančius dešimtmečius neramus oras nesuprastintų skrydžių“, – sako vienas iš tyrimo autorių, Readingo universiteto atmosferos mokslininkas P. Williamsas.
„Oro linijų bendrovės turės pradėti galvoti, kaip valdyti padidėjusią turbulenciją, nes vien Jungtinėse Valstijose ji pramonei kasmet kainuoja nuo 150 iki 500 milijonų JAV dolerių (nuo 134 iki 465 milijonų eurų), – sako tyrimui vadovavęs Readingo universiteto meteorologas Markas Prosseris. – Kiekviena papildoma minutė, praleista keliaujant per turbulenciją, didina orlaivio nusidėvėjimą, taip pat keleivių ir skrydžio palydovų sužeidimų riziką“.
