Apie tai V. Zelenskis kalbėjo per „The Economist“ renginį „Antitezės, transformacijos, pasiekimai besikeičiančiame pasaulyje“.
Pasak V. Zelenskio, Europoje dešimtmečius trūko saugumo, o dalies Europos saugumas buvo pagrįstas tik garantijomis. Pasak Ukrainos prezidento, į šias Rusijos Federacijos grėsmes, kylančias nuo 2014 m., galima atsakyti didesniu Europos susivienijimu ir efektyviomis saugumo garantijomis.
Anot jo, tai, kas šiuo metu vyksta Europos energetikos rinkoje, turėtų būti vertinama kaip karas.
„Rusija su savo dujų žaidimu daro viską, kad padidintų infliaciją ir kad Europa šią žiemą išgyventų didžiausią krizę istorijoje. Tačiau tuo pat metu matome, kaip Graikijos kompanijos aprūpina kone didžiausią tanklaivių parką gabenimui Rusijos nafta. Tai vyksta būtent tada, kai kiti Rusijos energijos ištekliai naudojami kaip ginklas prieš Europą ir prieš kiekvieno europiečio šeimos biudžetą“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Ukrainos vadovas taip pat pabrėžė, kad Rusijos bankų ryšiai su Europos bankų sistema vis dar yra išsaugoti, todėl Maskva vis dar turi vilties, kad jai kaip nors pavyks apgauti Vakarus.
„Nes jei jie kažkuo nusileido, kodėl gi nenusileisti dar kažkuo?“ – svarstė jis.
Pasak prezidento, jei efektyvių garantijų sistema būtų atsiradusi anksčiau, šio karo Ukrainoje nebūtų buvę.
„Jei Ukraina būtų gavusi garantuotą paramą ginklais, sankcijas agresoriui, neatidėliotiną agresoriaus izoliaciją, agresoriaus ir visų su juo susijusių subjektų turto konfiskavimą, tai Ukraina nebūtų baisiausio karo Europoje auka nuo Antrojo pasaulinio karo“, – tikina jis.
V. Zelenskio vertinimu, Rusijos Federacija laiko Ukrainos teritoriją placdarmu kitų šalių užgrobimui.
„Ir todėl suteikti saugumą Ukrainai reiškia suteikti ilgalaikį saugumą visai Europai“, – pabrėžė jis.
Placdarmas yra įtvirtintas rajonas, kur sutelkiama kariuomenė, rengiantis pulti priešą.
Jo nuomone, Europa turėtų tapti visiškai nepriklausoma nuo Rusijos, nes visos iki šiol Europoje kilusios krizės yra tokių priklausomybių nuo Rusijos Federacijos pasekmės.
Primename, kad Rusijos kariuomenė ankstyvą vasario 24 d. rytą įsiveržė į Ukrainą. Kremlius Ukrainai karo oficialiai nepaskelbė – Rusijos valdžia plataus masto karo veiksmus pavadino „specialia operacija“, kurios tikslas, be kita ko, yra ir ukrainiečių „nutautinimas“.
Priešas pirmiausia numetė bombas ant karinių objektų, o vėliau apšaudė civilinius pastatus. Daugelis pasaulio šalių, įskaitant JAV, ES valstybės narės, Kanadą, Japoniją ir Australiją, Rusijai įvedė naujas sankcijas, didžiosios įmonės pradėjo stabdyti bendradarbiavimą su Rusija.
Rusijos kariuomenė nuo pirmos karo dienos aršiai bombarduoja Ukrainos teritoriją, civilius pastatus, nors tikina, kad taikosi tik į karinius ar strateginės paskirties objektus. Rusijos puolimo metu jau žuvo tūkstančiai civilių. Karo metu faktiškai sunaikintas Mariupolis ir Lymanas, pastarosiomis savaitėmis vyksta aršūs mūšiai dėl Sjevjerodonecko ir kitų Donbaso miestų. Sjevjerodoneckas neseniai pateko į rusų rankas. Sekmadienį pranešta, kad ukainiečiai pasitraukė iš Lysyčansko.
