Svarbiausi įvykiai:
22:10 | Ukrainos desantininkai paėmė į nelaisvę rusų pusėje kariavusį italą
Charkivo srities Kupjansko rajone Ukrainos 78-ojo atskirojo desanto šturmo pulko kariai paėmė į nelaisvę italą, kariavusį Rusijos armijos pusėje.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Desanto šturmo kariuomenės pajėgų vadovybė.
„Mūsų kariai, vykdydami kovinę užduotį, aptiko priešo grupę. Dalis jų buvo sunaikinti, dalis pakliuvo į nelaisvę. Tarp jų buvo ir neįprastas belaisvis – Giannis Cennis, kilęs iš Neapolio, Italijos Respublikos pilietis, savo noru stojęs tarnauti į Rusijos armiją“, – sakoma pranešime.
Anksčiau G. Cennis dirbo viename iš Rusijos Samaros miesto restoranų, tačiau 2024-ųjų lapkritį prisijungė prie Rusijos ginkluotųjų pajėgų. Italui 51 metai, jis namuose paliko žmoną ir du vaikus. Kaip pažymi Ukrainos kariškiai, jis, matyt, tapo dar viena Rusijos propagandos auka.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, du 79-osios Taurijos atskirosios desanto šturmo brigados desantininkai paėmė į nelaisvę 14 okupantų rusų.
22:00 | Rusija ES perspėjimus dėl skrydžių pavadino absurdiškais
Rusijos aviacijos agentūra „Rosaviacija“ penktadienį pavadino absurdiškais Europos Sąjungos (ES) perspėjimą, kad skrydžiai virš Rusijos kelia didelį pavojų civiliams orlaiviams.
„Akivaizdu, kad nedraugiškos valstybės EASA (Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūros) rankomis bando padaryti reputacinę ir ekonominę žalą Rusijai ir jos civilinei aviacijai“, – pareiškė „Rosaviacija“ ir pridūrė, kad ES rekomendacijos yra Vakarų sankcijų Rusijai dalis ir yra „absurdiškos“.
EASA penktadienį pranešė, kad oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvo katastrofa rodo, kad beveik trejus metus besitęsiant karui Ukrainoje skrydžiai virš Rusijos kelia didelį pavojų civiliams orlaiviams.
EASA nurodė, jog Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą „kelia riziką, kad dėl galimų civilinių ir karinių veiksmų koordinavimo trūkumų ir klaidingo atpažinimo galimybių Rusijos Federacijos oro erdvėje gali būti netyčia nusitaikyta į civilinius orlaivius“.
Gruodžio 25 dieną oro bendrovės „Azerbaijan Airlines“ lėktuvas „Embraer 190“ skrido iš Azerbaidžano sostinės Baku į Rusijos miestą Grozną Šiaurės Kaukaze, bet buvo nukreiptas ir sudužo bandydamas nusileisti Aktau mieste Kazachstane po skrydžio per Kaspijos jūrą.
Nelaimės metu žuvo 38 žmonės, o 29 išgyvenusieji buvo sužeisti.
Praėjus kelioms dienoms po katastrofos Rusija pareiškė, kad lėktuvui bandant nusileisti Ukraina dronais atakavo Grozną.
Azerbaidžanas teigia, kad preliminarūs tyrimo rezultatai rodo, jog į lėktuvą atsitiktinai pataikė Rusijos oro gynybos raketa.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsiprašė už incidentą, įvykusį Rusijos oro erdvėje, tačiau atsakomybės už katastrofą neprisiėmė.
EASA atnaujino rekomendaciją oro bendrovėms vengti skrydžių virš vakarinės Rusijos dalies.
Rusija yra uždraudusi ES oro transporto bendrovėms skraidyti jos oro erdve. Apribojimai netaikomi Kinijos, Turkijos, Persijos įlankos regiono valstybių ir kitų šalių oro linijoms.
EASA teigimu, tęsiantis karui ir Ukrainai apšaudant Rusijos teritoriją, rusų oro gynybos sistemų aktyvavimas „gali turėti tiesioginį poveikį skrydžių operacijoms keliose vietose, įskaitant didelius tarptautinius oro uostus“.
„Dauguma incidentų įvyko Rusijos Federacijos neuždarytoje oro erdvėje per dronų atakas arba aktyvuojant oro gynybos sistemas, – nurodė EASA. – Tai kelia didelę riziką skrydžiams, kaip parodė 2024 metų gruodžio 25 dieną įvykęs incidentas su „Azerbaijan Airlines“ 8243-ojo (reiso) skrydžiu.“
21:48 | Bideno atstovas: Rusija ir Ukraina dar nepasirengusi sėsti prie derybų stalo
Dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracijos atstovai mano, kad Ukraina ir Rusija dar nėra pasirengusi sėsti prie derybų stalo ir susitarti dėl taikos, rašo „Ukrinform“.
Baltųjų rūmų atstovas spaudai Johnas Kirby taip pat atkreipė dėmesį, kad JAV paskelbtos naujos sankcijos Rusijai nebuvo įvestos kaip derybinis koziris dėl galimo karo Ukrainoje užbaigimo.
„Dabar nėra jokios vilties, kad kuri nors pusė yra pasirengusi deryboms“, – pabrėžė J. Kirby.
Pasak J. Kirby, sprendimas nustatyti papildomus apribojimus Rusijos Federacijai buvo priimtas remiantis užsienio ir vidaus rinkų energetikos sektoriuje prognozėmis.
Be to, jis užsiminė, kad ankstesnės plataus masto sankcijos šioje srityje buvo atidėtos siekiant išlaikyti energijos kainų augimą Jungtinėse Valstijose.
21:10 | V. Zelenskis: JAV turi jėgų spausti Rusiją, kad Putinas ar jo įpėdiniai negrįžtų į Ukrainą su karu
JAV galybė gali padėti suteikti saugumo garantijas Ukrainai ir visai Europai nuo naujo Rusijos puolimo.
Tai interviu Italijos televizijos kanalui „Rai News 24“ pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“.
„Amerika, be abejo, turi tvirtas pozicijas ir kariniu, ir ekonominiu požiūriu, ji yra branduolinė valstybė. Svarbu, jog ji darytų spaudimą Rusijai ir suteiktų Ukrainai kartu su Europa tokias saugumo garantijas, kad Putinas ar kažkas po jo niekada nebeateitų su karu prieš Ukrainą“, – sakė jis.
Anot V. Zelenskio, labai svarbu, kad partneriai būtų informuoti apie tai, kas vyksta.
„Putinas nori ir visada norėjo visiškai sunaikinti Ukrainą. Tai faktas. Tai jo svajonė – visiškai mus sunaikinti, visiškai mus okupuoti. Ir nereikia tikėti pasakomis. Todėl Ukrainai turi būti suteiktos tokios saugumo garantijos, kad jos neleistų jam grįžti su karu“, – sakė valstybės vadovas.
Prezidentas taip pat pažymėjo, jog Ukraina labiausiai trokšta taikos, kadangi ji praranda tai, kas brangiausia – žmones. „Prieš tariantis dėl ko nors, labai svarbu, kad būtų suteiktos rimtos saugumo garantijos Ukrainai ir visai Europai“, - pareiškė jis.
„Tai mūsų svajonė – šiais metais gauti tokias garantijas ir šiais metais baigti karą. Mes dėl to darysime viską", – pabrėžė V. Zelenskis.
20:43 | Suomių ministrė: dėl nutrauktų kabelių NATO į Baltijos jūrą siųs du laivus
Suomijos užsienio reikalų ministrė penktadienį pareiškė, kad NATO siunčia du laivus saugoti svarbios povandeninės infrastruktūros ir stebėti Rusijos „šešėlinio laivyno“ Baltijos jūroje dėl neseniai nutrauktų povandeninių kabelių.
Gruodžio 25 dieną buvo pažeistas elektros kabelis „Estlink 2“ ir keturi telekomunikacijų kabeliai, jungiantys Suomiją ir Estiją. Vos keliomis savaitėmis anksčiau per panašius incidentus, kurie, ekspertų ir politikų teigimu, yra Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis, buvo nutraukta kitų Baltijos jūros dugnų nutiestų kabelių.
Praėjusio mėnesio pabaigoje NATO paskelbė, kad reaguodama į kabelių nutraukimą sustiprins savo karinį buvimą Baltijos jūroje.
Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen penktadienį sakė, kad JAV vadovaujamas karinis aljansas siunčia du laivus stebėti Rusijos „šešėlinio laivyno“ ir svarbios povandeninės infrastruktūros.
„NATO siunčia du laivus, taip pat didiname kitą veiklą ir buvimą regione“, – spaudos konferencijoje sakė E. Valtonen.
Pirmadienį Jungtinės Karalystės (JK) vadovaujamos Jungtinės ekspedicinės pajėgos (JEF), kurias suformavo Šiaurės, Baltijos šalys bei Nyderlandai, pranešė, kad reaguodamos taip pat sustiprins povandeninės infrastruktūros Baltijos jūroje stebėjimą.
Dėl Kalėdų dieną įvykusio incidento įtarimų sukėlė su Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso „šešėliniam laivynui“.
Rusijos „šešėlinį laivyną“ sudaro laivai, gabenantys naftą ir naftos produktus, kuriems taikomas embargas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Šie senstantys laivai dažnai eksploatuojami pasitelkiant neskaidrią nuosavybę arba be tinkamo draudimo.
Suomijos policija, vykdydama tyrimą dėl įtariamo sabotažo, gruodžio 28 dieną sulaikė „Eagle S“.
Laivas stovi į rytus nuo Helsinkio esančiame Porvo uoste. Suomijos valdžios institucijos uždraudė aštuoniems įgulos nariams išvykti iš šalies, kol vyksta policijos tyrimas.
Tyrėjai įtaria, kad kabeliai buvo pažeisti per juos tempiant tanklaivio inkarą.
Antradienį policija pranešė, kad „Eagle S“ inkaras buvo ištrauktas iš jūros dugno.
„Suomija jau seniai nerimauja dėl Rusijos naudojamo šešėlinio laivyno keliamo pavojaus aplinkai ir jūrų saugumui“, – sakė E. Valtonen.
„Akivaizdu, kad šešėlinis laivynas taip pat kelia grėsmę ypatingos svarbos povandeninei infrastruktūrai“, – pridūrė ji.
Suomijos prezidentas Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) ir Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas kitą savaitę Helsinkyje kartu rengs prie Baltijos esančių NATO šalių viršūnių susitikimą regiono saugumui aptarti.
E. Valtonen sakė, kad tikisi konkrečių pasiūlymų būsimame susitikime. Jame dalyvaus NATO generalinis sekretorius Markas Rutte (Markas Riutė), Danijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Švedijos vadovai bei Europos Komisijos (EK) vykdomoji vicepirmininkė Henna Virkkunen (Hena Virkunen).
20:00 | V. Zelenskis pagyrė sprendimą taikyti naujas sankcijas Rusijai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad naujosios sankcijos yra „reikšmingas smūgis“ Rusijai.
„Šios priemonės suduoda reikšmingą smūgį Rusijos karo mašinos finansiniams pamatams, sutrikdydamos visą jos tiekimo grandinę“, – tinkle „X“ pažymėjo V. Zelenskis.
19:33 | Slovakijos premjeras prabilo apie pokalbį su Putinu
Slovakijos premjeras Robertas Fico teigia, kad iš Kremliaus vadovo Vladimiro Putino išgirdo vieną pažadą, rašo „Reuters“ naujienų agentūra.
Pasak jo, V. Putinas davė pažadą, kad esą Rusijos bendrovė „Gazprom“ ras alternatyvių būdų, kaip būtų galima tiekti dujas Slovakijai.
Primenama, kad 2024 m. gruodžio 22 d. R. Fico susitiko su V. Putinu aptarti klausimus ne tik dėl karo Ukrainoje, bet ir dujų tranzito, kai Kyjivas savo ruožtu nusprendė nuo sausio 1 d. sustabdyti rusiškų dujų tranzitą per savo šalies teritoriją.
„Aš kalbėjau su Putinu apie mūsų ir „Gazprom“ sutartį, kurioje sakoma, kad jie privalo tam tikru būdu tiekti mums dujas“, – kalbėjo R. Fico.
Slovakijos premjeras tikino, kad dujų tiekimas esą galimas per „Pietinį srautą“ (dujų tiekimo maršrutą, kuris apimtų Turkijos teritoriją).
Be to, R. Fico teigia, kad neva V. Putinas garantavo, kad Rusija įvykdys savo įsipareigojimus dėl dujų tiekimo, nepaisan to, kad dujotiekio „Turkish Stream“ ir jungiamojo maršruto, kuriuo rusiškos dujos per Turkiją transportuojamos į Europą, pajėgumai yra riboti.
„Prezidentas Putinas garantavo, kad jie įvykdys savo įsipareigojimus“, – patikino Slovakijos premjeras.
Jis taip pat pažymėjo, kad dalis dujų galėtų būti tiekiama per Vakarų Europą, turint omenyje Slovakijos dujotiekių jungtis su kaimyninių Vidurio ir Vakarų Europos šalių dujų tinklais.
19:04 | Rusijos „Gazprom Neft“ JAV sankcijas vadina nepagrįstomis
Rusijos naftos milžinė „Gazprom Neft“ penktadienį pasmerkė naujas JAV sankcijas įmonei, pavadinusi jas nepagrįstomis ir neteisėtomis, pranešė Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
„Gazprom Neft“ mano, kad sprendimas įtraukti jos turtą į sankcijų sąrašą yra nepagrįstas, neteisėtas ir prieštaraujantis laisvos konkurencijos principams“, – pareiškė bendrovės atstovas, kurį citavo Rusijos valstybinės naujienų agentūros.
Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė plataus masto sankcijas Rusijos energetikos sektoriui ir įtraukė į „juodąjį“ sąrašą daugiau kaip 180 laivų bei dvi dideles naftos bendroves.
Šiomis sankcijomis „vykdomas Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimas mažinti Rusijos pajamas iš energijos“, sakoma JAV Iždo departamento pranešime, kuriame priduriama, kad sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui taip pat skelbia Jungtinė Karalystė (JK).
Iš viso Jungtinės Valstijos įveda sankcijas 183 naftą gabenantiems laivams, Rusijos naftos prekiautojams ir naftos telkinių paslaugų teikėjams, dviem didelėms Rusijos naftos bendrovėms – „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegas“ – bei daugiau nei dvidešimčiai jų patronuojamųjų įmonių.
Tai yra didžiausios sankcijos, kurios iki šiol buvo įvestos Rusijos energetikos sektoriui, žurnalistams sakė administracijos aukšto rango pareigūnai ir pažymėjo, jog tikisi, kad šios sankcijos Rusijos ekonomikai kas mėnesį kainuos milijardus JAV dolerių.
Sankcijomis siekiama Jungtinėms Valstijoms suteikti papildomų svertų, kad Vašingtonas galėtų padėti tarpininkauti sudarant „teisingą taiką“ tarp Ukrainos ir Rusijos, pridūrė pareigūnai.
18:55 | JK skelbia sankcijas Rusijai
Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė savo ruožtu taip pat paskelbė apie sankcijas „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegas“ ir nurodė, kad šių įmonių gaunamas pelnas „papildo (Rusijos prezidento Vladimiro Putino) karo skrynią ir sudaro sąlygas karui“ Ukrainoje.
18:20 | JAV įvedė itin griežtas sankcijas Rusijai
JAV parengtame dokumente kalbama apie sankcijų įvedimą tokioms rusų bendrovėms kaip „Gazprom Neft“ ir „Surgutneftegaz“ bei daugiau nei dvidešimčiai jų patronuojamųjų įmonių. Į sankcijų sąrašą pateko ir bendrovė „Rosnefteflot“.
Apribojimai taip pat taikomi bendrovės „Sovcomflot“, kuri yra didžiausia Rusijos Federacijoje, laivams.
Į juodąjį sąrašą įtraukti 183 laivai, susiję su Rusijos energijos eksportu ir priklausantys vadinamajam Rusijos Federacijos „šešėliniam laivynui“.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Indijos įmonių atstovai anksčiau teigė, jog dėl naujų sankcijų Maskvai gali labai sutrikti Rusijos naftos tiekimas, todėl naftos perdirbėjai bus priversti ieškoti žaliavos iš Artimųjų Rytų ir JAV, penktadienį teigė trys Indijos naftos perdirbimo šaltiniai.
Penktadienį naftos kainos pakilo ir buvo linkusios augti trečią savaitę iš eilės, nes prekiautojai ruošėsi galimiems tiekimo trikdžiams dėl stipresnių sankcijų Rusijai.
Penktadienį Maskvos biržoje dėl šios priežasties smarkiai krito Rusijos naftos bendrovių akcijos. Skelbiama, kad dėl Joe Bideno administracijos „atsisveikinimo“ sankcijų gali „iš rikiuotės iškristi“ šimtai Kremliaus „šešėlinio“ laivyno tanklaivių, taip pat draudimo bendrovės, aptarnaujančios rusiškos naftos barelių pardavimą.
„Surguneftegaz“ vertybiniai popieriai atpigo 2,3, „Gazprom Neft“ – 2,5, o „Rosneft“ – 2 procentais. Biržos duomenimis, iš viso šios trys bendrovės, kurioms tenka du trečdaliai Rusijos naftos gavybos, per mažiau nei šešias prekybos valandas prarado beveik 200 mlrd. rublių kapitalizacijos, arba apie 2 mlrd. eurų.
Šiomis sankcijomis „vykdomas Didžiojo septyneto (G-7) įsipareigojimas mažinti Rusijos pajamas iš energijos“, sakoma JAV Iždo departamento pranešime, kuriame priduriama, kad sankcijas Rusijos naftos ir dujų sektoriui taip pat skelbia Jungtinė Karalystė (JK).
Tai yra didžiausios sankcijos, kurios iki šiol buvo įvestos Rusijos energetikos sektoriui, žurnalistams sakė administracijos aukšto rango pareigūnai ir pažymėjo, jog tikisi, kad šios sankcijos Rusijos ekonomikai kas mėnesį kainuos milijardus JAV dolerių.
18:05 | Ukrainos kariai smogė Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadavietei Donecko srityje
Ukrainos ginkluotosios pajėgos sausio 10-ąją smogė itin tikslų smūgį Rusijos ginkluotųjų pajėgų 3-iojo armijos korpuso vadavietei priešo laikinai okupuotame Donecko srities Svitlodarsko mieste.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„2025 m. sausio 10 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė itin tikslų smūgį Rusijos ginkluotųjų pajėgų 3-iojo armijos korpuso vadavietei priešo okupuotame Donecko srities Svitlodarsko mieste“, – sakoma pranešime.
Generalinis štabo atstovai pažymėjo, kad šią savaitę Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė kelis smūgius okupantų rusų užgrobtiems objektams Donecko srityje.
„Kartu buvo imtasi visų reikiamų priemonių, kad būtų išvengta rizikos civiliams gyventojams“, – pabrėžė jie.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos yra pasirengusios ir ateityje ryžtingai naikinti užpuolikus, pridūrė Generalinio štabo atstovai.
„Ukrinform“ primena, kad sausio 8 d. Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė itin tikslų smūgį Rusijos 8-osios gvardijos armijos vadavietei Donecko srities Charcyzko mieste.
17:30 | Baltijos jūroje dreifuoja Rusijos tanklaivis, skubiai sureagavo ir tarnybos
Į šiaurę nuo Riugeno salos Baltijos jūroje dreifuoja nevaldomas tanklaivis, kuriame pakrauta apie 99 000 tonų naftos, skelbia „Bild“.
Leidinyje rašoma, kad jūroje dreifuoja „Eventin“ tanklaivis, kuris plaukioja su iškelta Panamos vėliava. Taip pat teigiama, kad 248 metrų ilgio laivas buvo pakrautas viename didžiausių jūrų uostų Rusijoje – Ust-Lugoje (uostas yra Leningrado srityje, Baltijos jūros pakrantėje, netolis sienos su Estija, taip pat Suomijos įlankos).
Iš šio uosto laivas „Eventin“ išplaukė sausio 6 d. ir turėjo pasiekti Egipto jūrų uostą, esantį Port Saide. Tačiau, remiantis viešai prieinama informacija laivų duomenų bazėse, paskutiniai reisai vedė į Indijos Visakhapatnamo uostą, mat Indija šiuo metu yra viena didžiausių rusiškos naftos pirkėjų.
Dėl audros grėsmės Centrinė nepaprastųjų situacijų valdymo vadovybė „Havariekommando“ link laivo „Eventin“ išsiuntė du vilkikus ir daugiafunkcinį laivą, taip pat ir lėktuvą.
Užsimenama, kad tanklaivis gali būti nutempiamas, siekiant išvengti galimo pavojaus.
Leidinyje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad 18 metų senumo „Eventin“ tanklaivis priskiriamas Rusijos „šešėliniam laivynui“. Būtent tokiais laivais Kremliaus vadovas Vladimiras Putinas apeina Vakarų sankcijas, taikomas naftos gabenimui dėl karo Ukrainoje.
Skaičiuojama, kad Rusijos šešėlinį laivyną sudaro daugiau kaip 100 surūdijusių tanklaivių ir kitų krovininių laivų, kurie yra itin prasto būklės ir plaukioja su egzotiškų šalių vėliavomis Baltijos jūroje, nors jų savininkai dažnai nėra žinomi.
16:45 ES išmokėjo paskolos Ukrainai, paremtos įšaldytu Rusijos turtu, pirmąją dalį
Europos Sąjunga (ES) penktadienį išmokėjo pirmąją dalį Didžiojo septyneto (G-7) paskolos Ukrainai, kuri turės būti grąžinta pajamomis iš įšaldyto Rusijos turto.
Ši išmoka – 3 mlrd. eurų.
18,1 mlrd. eurų neviršijanti paskola yra ES įnašas į G-7 vadovaujamą Ypatingųjų pajamų naudojimo paskoloms Ukrainai spartinimo (toliau – ERA) iniciatyvą, kuria bendrai siekiama suteikti Ukrainai maždaug 45 mlrd. eurų finansinę paramą.
Susitarimą dėl šios paskolos Ukrainai G-7 lyderiai pasiekė birželio mėnesį Italijoje vykusiame viršūnių susitikime.
„Šiandien Ukrainai pervedėme 3 mlrd. eurų – tai pirmasis G-7 paskolos ES dalies mokėjimas, – socialiniame tinkle „X“ nurodė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen. – Suteikiame Ukrainai finansinę galią toliau kovoti už savo laisvę ir laimėti.“
Pirmoji ES paskolos dalis buvo išmokėta likus mažiau nei dviem savaitėms iki Donaldo Trumpo (Donaldo Trumpo), kuris skeptiškai vertina Vašingtono karinę paramą Ukrainai, sugrįžimo į Baltuosius rūmus.
Nuo 2022 metų vasario, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 229,14 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko lėšų – tai didžioji dalis visame pasaulyje įšaldyto Maskvos turto.
Apie 90 proc. šių lėšų saugoma Belgijoje įsikūrusioje tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“.
Iš G-7 paskolos ES turėtų skirti apie 18,53 mlrd. eurų, o JAV įsipareigojo skirti 20 mlrd. dolerių (19,5 mlrd. eurų).
Kitos G-7 narės, tarp jų Jungtinė Karalystė (JK), Kanada ir Japonija, taip pat turėtų prisidėti prie paskolos.
Šis G-7 susitarimas dėl paskolos Ukrainai pakeitė ankstesnę ES iniciatyvą, pagal kurią buvo naudojamos pajamos, gautos už įšaldytą Rusijos turtą. Pagal ankstesnę iniciatyvą Kyjivui buvo pervesti keli milijardai eurų.
Ukraina siekia, kad Vakarų šalys imtųsi ryžtingesnių veiksmų ir perduotų visą visame pasaulyje įšaldytą maždaug 300 mlrd. dolerių (292,51 mlrd. eurų) vertės Rusijos turtą.
15:56 | JAV skelbs drakoniškas sankcijas Rusijos naftai: bus sutrikdytas tiekimas Indijai – „Reuters“ šaltiniai
Dokumentas, tariamai parengtas JAV iždo departamento, buvo platinamas tarp Europos ir Azijos prekybininkų. Agentūra „Reuters“ skelbia, kad negalėjo patikrinti dokumento tikrumo.
Indijos įmonių atstovai mano, kad Vašingtonui įvedus naujas sankcijas, kuriomis siekiama apriboti Maskvos pajamas, gali labai sutrikti Rusijos naftos tiekimas, todėl naftos perdirbėjai bus priversti ieškoti žaliavos iš Artimųjų Rytų ir JAV, penktadienį teigė trys Indijos naftos perdirbimo šaltiniai.
Šaltiniai teigė manantys, kad naujosios JAV sankcijos bus nukreiptos prieš daugiau kaip 180 tanklaivių, gabenančių rusišką naftą, ir Rusijoje įsikūrusias jūrų draudimo paslaugų teikėjas „Ingosstrakh Insurance Company“ ir „Alfastrakhovanie Group“.
Penktadienį naftos kainos pakilo ir buvo linkusios augti trečią savaitę iš eilės, nes prekiautojai ruošėsi galimiems tiekimo trikdžiams dėl stipresnių sankcijų Rusijai.
Penktadienį Maskvos biržoje dėl šios priežasties smarkiai krito Rusijos naftos bendrovių akcijos. Skelbiama, kad dėl Joe Bideno administracijos „atsisveikinimo“ sankcijų gali „iš rikiuotės iškristi“ šimtai Kremliaus „šešėlinio“ laivyno tanklaivių, taip pat draudimo bendrovės, aptarnaujančios rusiškos naftos barelių pardavimą.
„Surguneftegaz“ vertybiniai popieriai atpigo 2,3, „Gazprom Neft“ – 2,5, o „Rosneft“ – 2 procentais. Biržos duomenimis, iš viso šios trys bendrovės, kurioms tenka du trečdaliai Rusijos naftos gavybos, per mažiau nei šešias prekybos valandas prarado beveik 200 mlrd. rublių kapitalizacijos, arba apie 2 mlrd. eurų.
13:23 | „Financial Times“ šaltiniai: Putinas derybose pareikalaus iš Trumpo atitraukti NATO pajėgas iš Rytų Europos
Per galimas derybas su Donaldu Trumpu pagrindinis Vladimiro Putino klausimas bus NATO buvimo prie Rusijos sienų klausimas. Tuo pat metu išrinktojo JAV prezidento komanda dar nenusprendė, kaip žiūrėti į šias derybas, o konflikto užbaigimo terminas nuo vienos dienos jau nukeltas į šešis mėnesius.
12:56 | Kremliaus teigimu, V. Putinas yra pasirengęs kalbėtis su D. Trumpu
Kremlius penktadienį pranešė, kad prezidentas Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su būsimuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris pats yra sakęs, kad yra rengiamasi jųdviejų susitikimui.
„Prezidentas ne kartą sakė, kad yra pasirengęs kontaktams su tarptautiniais lyderiais, įskaitant JAV prezidentą, įskaitant Donaldą Trumpą“, – kalbėdamas su žurnalistais sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
D. Trumpas, kurio inauguracija įvyks sausio 20 d., yra ne kartą minėjęs, kad gali greitai užbaigti beveik trejus metus trunkantį Rusijos–Ukrainos karą, tačiau konkretaus plano, kaip tai padarytų, nepristatė.
Ketvirtadienį jis pasakė, kad yra rengiamasi susitikimui su V. Putinu.
„Jis nori susitikti ir mes tam rengiamės“, – jam priklausančiam Floridos dvare „Mar-a-Lago“ vykusiame Respublikonų partijai atstovaujančių gubernatorių susitikime sakė jis.
11:58 | „Der Spiegel“: O. Sholzas blokuoja naują karinę pagalbą Ukrainai
Vokietijos vyriausybėje, anot žurnalo „Der Spiegel“, įsiplieskė ginčas dėl tolesnio ginklų tiekimo Ukrainai. Leidinio informacija, užsienio reikalų ir gynybos ministrai Annalena Baerbock ir Borisas Pistorius spaudžia dar iki vasario 23 d. vyksiančių Bundestago rinkimų skirti tam papildomai apie 3 mlrd. eurų. Tačiau planus esą stabdo Olafo Scholzo kanceliarija.
11:42 | Ukraina paaiškino smūgius Rusijos gamykloms: jie apsimeta civiliais, bet mes viską žinome
„Rusijos Rostovo ir Leningrado srityse buvo užpulti užmaskuoti gynybos pramonės objektai. Rusija nuduoda neva gynybos pramonės gamyklos yra civilinės, kad nuslėptų jų paskirtį, tačiau mes viską žinome“, – sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame Kovos su dezinformacija centro vadovo Andrijaus Kovalenkos pranešime.
Žiniasklaida pranešė, kad po dronų atakų Rusijoje degė gamyklos. Gaisrai kilo Gatčinos, Leningrado srities, pramoninėje zonoje esančioje „acetono gamykloje“ ir „PlastFactor“ gamykloje Rostovo srityje.
09:38 | G. Meloni susitikime su V. Zelenskiu pažadėjo tolesnę paramą Ukrainai
Su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu Romoje susitikusi Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni patvirtino savo šalies paramą nuo Rusijos agresijos besiginančiai Ukrainai.
G. Meloni patvirtino „visapusišką paramą, kurią Italija užtikrina teisėtai Ukrainos gynybai ir kurią toliau teiks“, sakoma po pokalbių ketvirtadienio vakarą premjerės biuro paskelbtame pranešime.
G. Meloni pridūrė, jog tikslas yra, kad „Ukraina būtų kuo geriau pasiruošusi pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką“. Be to, ji pareiškė savo solidarumą su naujausių Rusijos bombardavimų Ukrainoje aukomis.
07:37 | Galingi sprogimai Rusijoje: liepsnoja amoniako gamykla
Gatčinoje dega acetono gamykla – ugnis jau apėmė 1,9 tūkst. kv. m plotą. Išplitusiuose vaizdo įrašuose matyti milžiniškas ugnies stulpas virš miesto. Leningrado srities vicegubernatorius Michailas Iljinas kaip priežastį įvardijo „degalų išsiliejimą“.
Prokremliškos „Readovka“ kalbintos vietos gyventojos teigimu, ji pabudo 6 ryto nuo stiprių sprogimų, tuomet virš gamyklos pasirodė ugnis.
Amoniako garai gali būti nuodingi žmogui.
„Bepiločių nuolaužos“ taip pat sukėlė gaisrus ir Rostovo srityje – gyvenvietėse Čaltary bei Krym.
06:53 | Trumpas: Putinas nori susitikti ir mes tam rengiamės
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nori susitikti ir kad rengiamasi jųdviejų susitikimui.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
