Vokiečių vyriausybė ir konservatyvioji opozicija sekmadienį sudarė susitarimą dėl 100 mlrd. eurų finansavimo savo kariuomenės stiprinimui. Tokiu būdu šalis sureagavo į Maskvos karinę puolimą prieš Ukrainą.
„Laikome tai dar vienu patvirtinimu, kad Berlynas eina naujos remilitarizacijos keliu“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Labai gerai žinome, kuo tai gali baigtis“, – pridūrė ji.
Panašu, kad M. Zacharova turėjo omenyje Adolfo Hitlerio valdytos nacistinės Vokietijos ginklavimosi programą praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, įstūmusią pasaulį į karą.
Berlyno pasiektas susitarimas yra susijęs su biudžeto taisyklių pakeitimu konstitucijoje ir tolygus reikšmingam Vokietijos politinio kurso pokyčiui. Ši NATO narė daugelį metų delsė vykdyti savo įsipareigojimus dėl gynybos išlaidų ir dėl to buvo itin griežtai kritikuojama Vašingtono.
Nuo Šaltojo karo pabaigos Vokietija gerokai sumažino savo kariuomenę: anksčiau joje tarnavo 500 tūkst., o dabar – 200 tūkst. karių.
Vis tik konfliktas Ukrainoje paskatino šalį, kur nuo Antrojo pasaulinio karo laikų vyrauja pacifizmas, imtis veiksmų.
