Per sekmadienį vykusius rinkimus A.Merkel konservatorių blokas užsitikrino ketvirtą kadenciją valdžioje, bet jo pozicijos parlamente gerokai susilpnėjo. Papildomais iššūkiais tapo stiprėjančios kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) patekimas į Bundestagą ir artėjančios įtemptos derybos dėl koalicijos.
„Svarbių globalių iššūkių akivaizdoje Europai labai nei bet kada reikia stiprios Vokietijos vyriausybės, pajėgios aktyviai formuoti mūsų žemyno ateitį“, – J.-C.Junckerio atstovas Margaritis Schinas citavo jo laišką A.Merkel.
„Savo laiške pirmininkas Junckeris išreiškė tikėjimą, kad derybos dėl koalicinės vyriausybės padės pasiekti šį tikslą“, – pridūrė atstovas.
J.-C.Junckeris taip pat kalbėjosi su A.Merkel telefonu ir „šiltai ją pasveikino su istorine pergale ketvirtą kartą iš eilės“, sakė M.Schinas.
Vokietija yra daugiausiai gyventojų turinti Europos Sąjungos šalis ir didžiausia jos ekonomika. A.Merkel atliko vadovaujantį vaidmenį sprendžiant įvairias Bendrijos krizes – pradedant euro zonos skolų krize, baigiant „Brexit“.
Prezidentė: po rinkimų Vokietija išliks svarbiausia Lietuvos partnere Europoje
Vokietijos kanclerei Angelai Merkel užsitikrinus dar vieną kadenciją po šalies parlamento rinkimų, Berlynas išliks svarbiausias Lietuvos partneris Europoje, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė.
„Vokietija yra ir išliks mums svarbiausia ekonominė, politinė ir saugumo partnerė Europoje“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė šalies vadovė.
Nors Vokietijos konservatoriai laimėjo sekmadienį vykusius rinkimus, šalies Vyriausybės sudėtis gali skirtis.
Stebėtojai teigia, kad valdančiąją daugumą tikriausiai sudarys konservatoriai, žaliųjų ir liberalų partijos, nes antri rinkimuose likę socialdemokratai skeptiškai vertina galimybes dar kartą formuoti koaliciją su A.Merkel vadovaujama politine jėga.
Pasak Lietuvos prezidentės, valdančiosios koalicijos sudėtis Vokietijoje neturėtų daryti didelės įtakos proeuropietiškai ir saugumo politikai.
„Mums tai yra svarbiausia“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
„Iš Vokietijos mes visada tikimės stabilumo, solidumo ir tęstinumo, (...) demokratinių tradicijų išsaugojimo ir proeuropietiškos pozicijos. Vokietija niekada nėra nuvylusi nei vienos šalies ir pačios Europos, tai mes tikimės to ir dabar“, – teigė ji.
Vokietija yra stipriausia Europos Sąjungos (ES) ekonomika ir viena iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių. Lietuvos pareigūnams svarbu užsitikrinti Berlyno paramą, kad naujame ES biudžete nuo 2020 metų būtų skirta lėšų Ignalinos atominei elektrinei uždaryti, elektros tinklų sinchronizacijai su Vakarų Europa ir geležinkelių projektui „Rail Baltica“.
Pastaraisiais metais auga Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimas gynybos srityje. Lietuva iš Vokietijos įsigija daug ginkluotės, savo ruožtu vokiečiai vadovauja Lietuvoje dislokuotam tarptautiniam NATO batalionui.
Vis dėlto Vilnius kritikuoja planus išplėsti dujotiekį „Nord Stream“ tarp Rusijos ir Vokietijos Baltijos jūros dugnu, nes jis padidintų Europos priklausomybę nuo rusiškų dujų ir suduotų smūgį Ukrainai kaip tranzito valstybei. Vokietija į kritiką atsako, kad tai ekonominis projektas, leisiantis atpiginti dujas.
