Nacionalistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ ėmė populiarėti po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel pasirinko „atvirų durų“ politinę strategiją, po kurios į Vokietiją atvyko daugiau nei milijonas pabėgėlių ir migrantų. Pasak naujienų portalo news.com.au, AfD už savo geriausius rezultatus skolingi ir visuomenę supriešinančiai, kontraversiškai reklamai.
Partijos reklamos kampanija apeliavo į susirūpinimą, susijusį su augančiu migrantų skaičiumi. Vienas kampanijos plakatų vaizduoja dvi bikinius vilkinčias moteris, kurios yra nufotografuotos iš nugaros. Prierašas irgi aštrus - „Burkos? Mes renkamės bikinius“. Tarp kitų naudotų vaizdinių – ir gimstančių piliečių klausimas. Plakate, kuriame vaizduojama ant pikniko patiesalo gulinti ir besišypsanti nėštukė, sakoma: „Nauji vokiečiai? Mes sukursime juos patys“.
Partijos „Alternatyva Vokietijai“ kampanija tikrai suveikė. Pirmiausiai, pagal apklausas jai buvo prognozuojama net 13,5 procento rinkėjų balsų. Galutiniai rezultatai parodė šiek tiek mažesnius - 12,6 proc. - rezultatus, tačiau partija pirmą kartą patenka į Vokietijos parlamentą. Tai yra didžiulis šuolis nuo 2013-ųjų metų rinkimų, kuomet neseniai įsikūrusi partija neperžengė reikalingo 5 procentų rinkėjų balsų skaičiaus slenksčio.
Nuo tada per ketverius metus partija visiškai transformavosi. Susikūrusi kaip prieš Europos Sąjungą pasisakanti partija, AfD dramatiškai išpopuliarėjo pradėjusi kelti islamo ir imigracijos temas pabėgėlių krizės metu.
Nors nacionalistinis požiūris ir šalies migracinės politikos kritika primena Donaldo Trumpo poziciją, atrodo, kad AfD neieško tvirtų ryšių su JAV ir jos prezidentu. Kuomet viena ryškiausių partijos narių Alice Weidel buvo paklausta, ar prezidentas D.Trumpas gali turėti įtakos partijai ir jos sprendimams, atsakymas buvo paprastas ir tiesus.
„Tai neturi jokios įtakos“,- reporteriams pareiškė Alice Weidel.
AfD tapus trečia stipriausia politine jėga jau pasigirsta klausimų, ar tai privers A.Merkel, vėl užsitikrinusią kanclerės poziciją, sugriežtinti imigracijos įstatymus.
Ir nors AfD sulaukė tokio didelio vokiečių palaikymo, aktyviai buvo išreikštas ir nusivylimas jos pergale. Berlyne mažiausiai 500 žmonių sekmadienio vakarą susirinko prie sostinės centre esančio klubo, kur AfD partijos nariai šventė savo sėkmę, ir skandavo šūkius „Naciai, kiaulės“ bei „Pasakyk tai garsiai, pasakyk tai aiškiai, pabėgėliai čia laukiami“. Keli protestuotojai pastatą apmėtė buteliais, bet policija demonstrantams neleido prisiartinti. Panašių protestų įsiplieskė Kelne, Hamburge ir Frankfurte, bet policija nurodė, kad jie buvo daugiausiai taikūs.
tv3.lt primena, kad A.Merkel Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) ir jos bavariškoji sąjungininkė – Krikščionių socialinė sąjunga (CSU) rinkimuose gavo 33 proc. balsų. A.Schulzo socialdemokratai gerokai atsiliko, gavę tik 20,5 proc. balsų (2013-aisiais už juos balsavo 25,7 proc. rinkėjų). AfD savo ruožtu gavo 12,6 proc. balsų. Ketvirtoji liko kita labiausiai savo pozicijas sustiprinusi politinė jėga – verslui palanki Laisvoji demokratų partija (FDP), laimėjusi 10,7 proc. balsų ir grįžtanti į parlamentą po ketverių metų pertraukos. Kairioji partija „Die Linke“ („Kairė“) gavo 9,2 proc. balsų ir nežymiai aplenkė tradiciškai į kairę linkusius žaliuosius, laimėjusius 8,9 procento. Taigi, 5 proc. slenkstį peržengė ir į parlamentą pateko šešios politinės grupės vietoje ankstesnių keturių.
