partija

Antradienį Petras Gražulis oficialiai pateikė skundą Vyriausiam administraciniam teismui dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimo neregistruoti jo kandidatu 2024 metų Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose. Ar P. Gražulio partija turi galimybių patekti į Seimą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“  diskutavo pats politikas.

Lietuvos politinės partijos susidūrė su problema – komerciniai bankai nenori teikti paskolų, kurių politikams prireikia prieš rinkimus. Tai komercinių bankų kerštas, svarsto kai kurios partijos paaiškėjus, kad nė vienai to prašiusiai parlamentinei partijai, bankai paskolų neišdavė, nors anksčiau dėl to problemų esą nekildavo. Dalis politikų mano, kad bankai susitarė politikus šitaip pamokyti už įvestą solidarumo mokestį ir netgi tai vadina karteliniu susitarimu.

Europarlamentaro Petro Gražulio vadovaujama Tautos ir teisingumo sąjunga (centristai, tautininkai), Krikščionių sąjunga, politinė partija „Profesinių sąjungų centras“ ir Lietuvos šeimų sąjūdis buria koaliciją artėjantiems Seimo rinkimams. Kaip teigiama išplatintame pranešime, koalicijos „Kelkis, Lietuva“ būrimosi darbą Briuselyje pradėjo P. Gražulis.

Įsteigta nauja politinė partija „KArtu. Kairiųjų aljansas“. Kaip sufleruoja partijos pavadinimas, partija yra kairiosios ideologijos, o jos pirmininke išrinkta buvusi socialdemokratė. Tradiciškai parlamentinę kairę Lietuvoje atstovavo išskirtinai socialdemokratai, tad ir naujoji partija organizacijos įsteigimą vadina „istoriniu įvykiu“. O štai naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai partijos šansus vertina dvejojai.

Prezidento rinkimuose save išsikėlęs Edurardas Vaitkus tiesioginių LRT debatų metu pranešė kuriantis naują politinę jėgą. „Pasinaudodamas įstatymo man suteiktu eteriu pareiškiu – mano palaikymui prezidentui rinkimuose kuriama nauja politinė jėga, į kurios gretas jungiasi politinės partijos ir visuomeniniai judėjimai.

Trečiadienį Vilniuje įkurta nauja kairioji partija „KArtu. Kairiųjų aljansas“, jos pirmininke išrinkta buvusi socialdemokratė Jolanta Bielskienė. „Manau, kad tai, ką šiandien darome, yra ne tik istorinis įvykis, bet ir lakmuso popierėlis mūsų demokratijai. Kodėl nebuvo iki šiol kairiosios partijos Lietuvoje? Dėl to, kad labai sunku pagal dabartinius įstatymus įkurti partiją“, – teigė ji. Pagal įstatymą, įkurti partiją Lietuvoje gali ne mažiau kaip 2 tūkst.

Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams, politinės partijos burtų keliu sužinojo numerius, kuriais bus įrašytos į balsavimo biuletenius. Pirmasis numeris atiteko Laisvės partijai. Antruoju numeriu biuletenyje bus įrašyta Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), trečiuoju – Darbo partija.

Lietuvoje planuojama steigti partiją „KArtu. Kairiųjų aljansas“, trečiadienį pranešė jos iniciatoriai. „Lietuvai jau seniai atėjo metas tikrai kairiajai politinei jėgai, kuri stovėtų už eilinių piliečių interesus, už orumą darbe, socialinę lygybę, už gamtos tausojimą, nemokamą švietimą ir prieinamą kultūra visiems. „KArtu“ gimsta iš solidarumo, paprastų žmonių (ne elito) poreikių, iš savanorių nuovargio, užsidegusių žmonių darbo ir idėjų“, – pranešime teigė „KArtu.

Balandžio 5 d. 17 val. baigėsi pareiškinių dokumentų teikimo terminas rinkimuose į Europos Parlamentą. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dalyvauti artėjančiuose rinkimuose iš 19 užsiregistravusių politinių partijų  dokumentus pateikė 18. Taip pat likus parai iki termino pabaigos dvi politinės partijos atsiuntė VRK prašymą jungtis į koaliciją pavadinimu „Taikos koalicija (Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partija, Žemaičių partija)“.  Pasibaigus pareiškinių dokum...

Šiuo metu įkalinimo bausmę atliekančio aktyvus protestų dalyvio Antano Kandroto-Celofano buriama partija „Mes Lietuva“ laiku nepateikė steigiamojo suvažiavimo dokumentų, todėl negali būti įregistruota, patvirtino Teisingumo ministerija. Teisingumo ministerija atkreipia dėmesį, kad remiantis Civiliniu kodeksu, juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo.

Kremliaus režimo kruvinas karas prieš Ukrainą tęsiasi jau beveik 2 metus, o nuo neteisėtos Krymo aneksijos praėjo jau beveik 10 metų. Dėl to Rusijos grėsmės akivaizdoje daugelis sutaria, kad Lietuvai reikia stiprinti gynybą. Tačiau tik dabar, artėjant rinkimams, Vyriausybė susirūpino, iš kur paimti daugiau pinigų tvariam krašto apsaugos finansavimui.

Neparlamentinės Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijos pirmininku tapo Seimo narys Mindaugas Puidokas. Jis pranešė, kad šios politinės jėgos vadovu buvo išrinktas per sekmadienį Kaune vykusį suvažiavimą. Jame taip pat nutarta, kad partija dalyvaus šiemet vyksiančiuose Europos Parlamento ir Seimo rinkimuose. Sprendimą dėl savo kandidato ar palaikymo vieno iš esamų kandidatų artėjančiuose prezidento rinkimuose organizacija žada pranešti artimiausiu metu.

Seime registruotos pataisos, kad partijos negalėtų baudos sumokėti iš valstybės skirtos dotacijos. Politinių organizacijų įstatymą siūloma papildyti nuostata, kad „valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinės partijos gautai baudai sumokėti“. Dar būtų įrašyta, kad valstybės biudžeto lėšos negali būti naudojamos politinės partijos paimtai paskolai apmokėti, jei ši paskola panaudojama baudai sumokėti.

Seimo narys Remigijus Žemaitaitis šeštadienį paskelbė įkūręs politinę partiją ir sako, jog ji rengiasi dalyvauti visuose trijuose kitais metais vyksiančiuose rinkimuose bei kelti savo kandidatą į prezidentus. „Super partija NEMUNO AUŠRA įkurta!“ – feisbuke paskelbė politikas. „Pirma – prezidento rinkimai, turėti kandidatą prezidento rinkimuose, antras yra Europos Parlamento, na, ir Seimo rinkimai.

Dėl antisemitinių pareikšimų apkaltos procedūrų Seime sulaukęs parlamentaras Remigijus Žemaitaitis sako su bendražygiais įkūręs naują partiją. Kaip tvirtina nevienareikšmiškai vertinamas Seimo narys, buriamas politinis darinys dalyvaus visuose artėjančiuose rinkimuose. „Planuojame dalyvauti visuose“, – Eltai teigė R. Žemaitaitis. Politikas nepanoro atskleisti daugiau detalių apie naują politinę organizaciją. Kita vertus, tikino jis, politinė partija jau yra įkurta.

 Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kaune per suvažiavimą patvirtino partijos pirmininko rinkimų rezultatus. „Taip, rezultatai patvirtinti“, – BNS sakė Liberalų sąjūdžio atstovė spaudai Klaudija Grabauskaitė. Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai buvo perrinkta Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.

Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis pirmadienį pradeda balsavimą dėl partijos pirmininko. „Bus vykdomas elektroninis balsavimas, balsuosime dėl keturių kandidatų“, – BNS sakė partijos atsakingasis sekretorius Antanas Martusevičius.

Advokatas Marijus Velička trečiadienį paskelbė pasitraukiantis iš Darbo partijos. „Noriu informuoti, kad po šeštadienį vykusio Darbo partijos sąskrydžio priėmiau sprendimą pasitraukti iš Darbo partijos gretų, nes nebematau išlikusių vertybių ir tikslų, dėl kurių į ją įstojau prieš 14 metų“, – savo pranešime rašė jis. Anot M. Veličkos, partija ir jos vertybės pasikeitė.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad partija pritartų ribojimų Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimui, jeigu gautų tokį sprendimą pagrindžiančias ekspertų išvadas.   „Įsiklausius į siūlymus tarnybų, reikėtų ieškoti sprendimo dėl suvienodinimo“, – penktadienį Žinių radijui kalbėjo V. Blinkevičiūtė. „Manau, kad taip. Čia – žodį tarti turi profesionalai.

Lietuvos politinėje padangėje bando gimti nauja politinė jėga. Ją kuria skandalingasis veikėjas, už finansines aferas teistas ir kalėjime jau sėdėjęs Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas. Per ŽolInę jis surengė ir partijos steigiamąjį suvažiavimą, kuriame Celofaną išrinko pirmininku. Jis pats sako, kad pagrindinis tikslas – Seimo rinkimuose patekti į valdžią. O tuomet stabdys pradėtas reformas ir net grąžins antivakseriams pinigus, sumokėtus kaip baudas už karantino pažeidimus.

Šeštadienį per Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimą Vilija Blinkevičiūtė perrinkta partijos pirmininke. Ji perrinkta pirmininke dar vienai dvejų metų kadencijai. Kitiems skyrių iškeltiems kandidatams į partijos pirmininkus – europarlamentarui Juozui Olekui ir Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui – kandidatuoti jau anksčiau atsisakius, suvažiavimas pritarė europarlamentarės V. Blinkevičiūtės kandidatūrai.

Jei rinkimai į Seimą vyktų šį sekmadienį, daugiausiai rinkėjų rinktųsi socialdemokratus, antra būtų Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. Balandžio pabaigoje-gegužės pradžioje atlikta gyventojų nuomonės apklausa rodo, kad jei Seimo rinkimai vyktų šį sekmadienį, daugiausia rinkėjų palaikymo – 21,8 proc. balsų (13,1 proc. vasarį) – gautų Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujama opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija, rodo rodo lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Šeimų sąjūdžio norą steigti partiją atgaivino į viešąją erdvę grįžtančios temos, susijusios su Stambulo konvencija ir partnerystės įteisinimu, tačiau jo galimybes tapti ryškia politine jėga mažina aiškaus ir charizmatiško lyderio neturėjimas, teigia BNS kalbinti politologai.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, palaikymas partijai išaugo maždaug 4 proc., rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Pirmadienį skelbiamos apklausos duomenimis, balandį Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 17 proc. (kovą – 12,9 proc.). Pasak duomenų, socdemai šioje parlamento kadencijoje tokio rezultato dar nėra pasiekę. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus palaikytų 12 proc. apklaustųjų.

Populiariausia šalyje išlieka opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Jei kitą sekmadienį vyktų rinkimai, už LSDP balsuotų 18,2 proc. apklaustųjų (18,1 proc. kovą). Reitingų lentelėje antrą poziciją išlaiko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai su 9,9 proc. balsų (9,7 proc. kovą). Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga sulauktų 8,3 proc. apklaustųjų paramos (9 proc.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė penktadienį tapo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare. Tai BNS patvirtino partijos atstovė Paulina Levickytė. „Penktadienį vyko Vilniaus Šeškinės posėdis ir Aušra Maldeikienė tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare“, – BNS sakė ji. Kaip skelbta anksčiau, A. Maldeikienė nusprendė nebedalyvauti kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Prezidentas Gitanas Nausėda, komentuodamas stojimą į komunistų partiją arba tai, ką jis dabar vadina savo jaunystės klaida, pripažįsta, jog tai „reikšmingas biografijos faktas“ ir mano padaręs klaidą, to neįrašydamas savo rinkiminėje anketoje. Visgi, pasak prezidento, tai nebūtų pakeitę rinkimų rezultatų, kad ir ką manytų jo konkurentai.  „Būčiau lygiai toks pat žmogus, toks pat specialistas. Suprantu, kad konkurentai jaučia nuoskaudą dėl pralaimėjimo rinkimuose.

Kandidatų sąraše į opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininko pareigas likus vienam kandidatui, ketinama atsisakyti tiesioginių rinkimų ir lyderį tvirtinti suvažiavime. Partijos skyriai į LSDP vadovus buvo iškėlę dabartinės pirmininkės europarlamentarės Vilijos Blinkevičiūtės, europarlamentaro Juozo Oleko ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus kandidatūras. Du pastarieji pranešė atsiimantys kandidatūras, todėl LSDP pirmininko rinkimuose dalyvauja tik V. Blinkevičiūtė.

Kadenciją baigianti Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin, savaitgalį pralaimėjusi visuotinius rinkimus, trečiadienį pranešė, kad rugsėjį atsistatydins iš Socialdemokratų partijos (SDP) vadovės pareigų. „Padariau išvadą, kad rugsėjo mėnesį vyksiančioje partijos konferencijoje nesieksiu toliau vadovauti SDP“, – žurnalistams Helsinkyje sakė S. Marin.

Žurnalistas Dovydas Pancerovas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo dokumentais, kuriuose matosi, kad 1988 metų gegužę prezidentas Gitanas Nausėda parašė prašymą stoti į Komunistų partiją. D. Pancerovas apie tai uždavė klausimą ir prezidentūrai, iš ten gavo atsakymą, kad „kandidato į Prezidentus anketoje klausimas apie priklausymą vienai ar kitai partijai ar politinei organizacijai yra neprivalomoje užpildyti anketos dalyje.

Ketvirtadienio vakarą Seimo narys Artūras Skardžius paskelbė pasitraukiantis iš socialdemokratų gretų.  „Įvertinęs kilusią sumaištį partijoje priėmiau sprendimą trauktis iš Lietuvos socialdemokratų partijos ir jos frakcijos Seime. Sugrįžti į Lietuvos socialdemokratų partiją, manau, buvo klaida. Partija per pastaruosius metus neatpažįstamai pasikeitė. Ne veltui sakoma, kad į tą pačią upę du kartus neįbrisi.

Škotijos pirmosios ministrės Nicolos Sturgeon vyras šeštadienį atsistatydino iš valdančiosios Škotijos nacionalinės partijos (SNP) vadovo pareigų, kilus ginčui dėl partijos narių skaičiaus. 58 metų Peteris Murrellas, SNP vykdomasis pareigūnas, pasitraukia, praėjus mėnesiui po netikėto N. Sturgeon atsistatydinimo iš Škotijos pirmosios ministrės posto.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Antradienį skelbiamos apklausos duomenimis, vasarį Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 11,8 proc., Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus – 11,5 proc. apklaustųjų. Sausį šias partijas atitinkamai palaikė 12,2 proc. ir 11,4 proc. respondentų.

 Slovakijos ministro pirmininko pareigas einantis Eduardas Hegeris antradienį įkūrė naują politinę partiją po to, kai likus keliems mėnesiams iki rugsėjį numatytų visuotinių rinkimų pasitraukė iš ankstesnės partijos. „Dabar vadovauju naujai partijai, kuri vadinasi „Demokrati“ (Demokratai)", – sakė E. Hegeris žurnalistams ir pridūrė, kad tai centro dešinės judėjimas. Tarp partijos steigėjų taip pat yra keturi jo buvusios partijos OLaNO ministrai.

Partijoms priklausančių asmenų toliau mažėja, pradėta Rusų aljanso likvidavimo procedūra, rodo naujausi Teisingumo ministerijos duomenys. Anot jų, šių metų kovo 2-ąją 23 partijoms priklausė 97 tūkst. 177 asmenys, 32 politiniams komitetams – 2800 asmenų. Komitetų narių skaičius deklaruotas pirmą kartą. Bendras partijų narių skaičius yra vienas mažiausių nuo to laiko, kai jos įpareigotos šiuos duomenis Teisingumo ministerijai pateikti du kartus per metus, tai yra nuo 2014-ųjų.

Populiariausių partijų trejetuke išlieka opoziciniai socialdemokratai, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir valdantieji konservatoriai, rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. Vasarį vykdytos apklausos duomenimis, už Lietuvos socialdemokratų partiją Seimo rinkimuose balsuotų 15,2 proc. gyventojų, gruodį socialdemokratus būtų rinkęsi 14,5 proc. apklaustųjų.

Šilutės savivaldybės kandidatų į merus debatuose šeštadienį Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatui į merus Robertui Kuncaičiui pareiškus, kad Krymo pusiasalis priklauso Rusijai, jis bus pašalintas iš partijos ir kandidatų į merus. „Tokius R. Kuncaičio pareiškimus laikome visiškai nepriimtinais ir atsiprašome Ukrainiečių tautos ir Lietuvos visuomenės už LVŽS kandidato išsakytą poziciją“, – sekmadienį pranešė LVŽS komunikacijos grupė.

Turkijos vyriausiasis prokuroras antradienį teisme pateikė paskutiniuosius argumentus dėl kurdų palaikomos opozicinės partijos uždarymo prieš vėliau šiais metais vyksiančius rinkimus. Šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano vyriausybė nuo 2021-ųjų kovo bando išformuoti Liaudies demokratų partiją (HDP) – trečią pagal dydį parlamente – dėl įtariamų jos ryšių su uždraustais kurdų kovotojais.

Partija „Jaunoji Lietuva“ kandidatu į Vilniaus merus ketvirtadienį pranešė kelianti Ramojaus Girinsko kandidatūrą. Anot partijos pranešimo, „Jaunosios Lietuvos“ kandidatų sąrašą Vilniuje į savivaldos rinkimus ves jos pirmininkas, buvęs Kauno vicemeras ir buvęs parlamentaras Stanislovas Buškevičius.

Partijos pradeda kaupti lėšas savivaldos rinkimams, kai kurios fizinių asmenų aukos siekia tūkstančius eurų, skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimų sąskaitoje turi 228 tūkst. eurų, daugiausiai tai partijos lėšos, taip pat 15,9 tūkst. eurų yra paaukojęs partijos lyderis Ramūnas Karbauskis. Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ sąskaitoje turi per 134 tūkst.

Valdančiųjų partijų lyderiai dugne, pasitikėjimas konservatoriais smunka, o daugiausia simpatijų Skvernelio partijai – tokius rezultatus pateikė naujausia visuomenės apklausa apie politikų populiarumą. Paklausti už ką balsuotų rinkimuose, gyventojai pirmiausia mini opozicijoje esančias partijas, Laisvės partija apskritai nesurenka net 5 procentų gyventojų pasitikėjimo.

Dalyvauti savivaldos rinkimuose pareiškinius dokumentus pateikė 14 tūkst. 34 būsimi kandidatai, kuriuos kelia partijos, politiniai komitetai arba jie siekia išsikelti savarankiškai, penktadienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Penktadienį 17 val.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį patvirtino savivaldybių rinkimų programą, kurioje daugiausiai dėmesio skiriama savivaldos stiprinimui, jos skaidrumo didinimui, norima, kad ji taptų gyventojams draugiška organizacija. Tarp tikslų – ir galutinė bei negrįžtama viešųjų erdvių desovietizacija.  Šeštadienį TS-LKD tarybos posėdyje pristatytą partijos savivaldybių rinkimų programą, kuriai pritarta bendru sutarimu, iš viso sudaro 17 punktų.

Pirmadienį baigiasi savivaldos rinkimų politinės kampanijos dalyvių registracija, taip pat pradedamas pareiškinių dokumentų įteikimas. Rinkimuose dalyvauti ketina bent 17 partijų ir 24 politiniai komitetai, o iš viso Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra registravusi beveik 250 politinės kampanijos dalyvių. Iš jų beveik 200 kandidatų sąrašų kelia partijos.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) aiškinasi, ar vieno iš Krikščionių sąjungos kandidatų 33 partiečiams pervestos lėšos, kad šie galėtų sumokėti užstatą praėjusiuose Seimo rinkimuose, galėjo būti neteisėtas finansavimas. VRK pateiktame sprendimo projekte siūloma pripažinti, kad beveik 44,9 tūkst. eurų buvo paslėptas finansavimas iš neteisėto šaltinio.

Valdančiųjų konservatorių frakcija Seime ketvirtadienį svarstys iš partijos neseniai išmesto Mykolo Majausko ateitį joje. Frakcija tai planavo daryti kitą savaitę, tačiau svarstymus paspartino iš parlamento Biudžeto ir finansų komiteto besitraukiančio Seimo nario pareiškimas apie ketinimus kitąmet kandidatuoti į Vilniaus merus. M. Majauskas buvo pašalintas iš partijos praėjusią savaitę už su Vyriausybe nesuderintus siūlymus dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų.

Tarp socialdemokratų kandidatų į Kauno miesto savivaldybės tarybą – buvęs švietimo ministras, chirurgas Dainius Pavalkis ir buvęs miesto meras Arvydas Garbaravičius. Kaip trečiadienį pranešė partijos Kauno skyrius, į tarybą taip pat sieks patekti buvęs Kauno vicemeras Steponas Vaičikauskas bei buvęs miesto administracijos direktorius Romaldas Rabačius. Sąrašo lyderis – socialdemokratų kandidatas į merus Darius Razmislevičius.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį tapo ją delegavusios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) nare, BNS patvirtino partijos vykdomasis sekretorius. „Taip, Ingrida Šimonytė šiandien tapo mūsų partijos nare, įstojo į mūsų partijos Naujosios Vilnios skyrių“, – BNS antradienio vakarą sakė Martynas Prievelis. Pasak jo, partijos kolegos labai džiaugiasi tokiu premjerės sprendimu ir viliasi, jog tai taps paskatinimu ir kitiems žmonėms jungtis į konservatorių gretas.

Seime registruotas siūlymas buvusį konservatorių Mykolą Majauską atleisti iš Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pareigų dėl nepasitikėjimo. Tokį nutarimo projektą teikia opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovė Agnė Širinskienė su dar 32 opozicijos parlamentarais. Valdantieji teigia, jog taip opozicija siekia išsaugoti prieš Vyriausybės politiką ėjusį ir iš konservatorių partijos pašalintą M. Majauską komiteto pirmininko poste.