Atsargos pulkininko nuomone, Ukraina turi tik tris mėnesius užkirsti kelią „žiemos išdavystei“. Viso masto karas gali pasinerti į „gilaus įšalo“ fazę, o sąjungininkės šalys galiausiai gali pradėti spausti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, interviu britų leidiniui „The Telegraph“ sakė R. Kempas.
„Ukraina netrukus įeis į didžiausio pažeidžiamumo laikotarpį, nes į sceną atvyksta tradicinis Rusijos sąjungininkas „generolas žiema“ (taip karo kontekste vadinama rusiška žiema – red. past.), o Kremlius atsuka savo energetinius varžtus prieš drebančius Kyjivo rėmėjus Europoje. Mūšio lauke žiema paveiks abi puses...
Žiema, kaip taisyklė, yra palanki gynėjui, kuris geriau randa pastogę ir šilumą, o einant ir važiuojant puolantiesiems trukdo pirmiausia purvas, o vėliau sniegas. Tai gali leisti Ukrainos kariuomenei išlaikyti tai, ką ji turi dabar, tačiau tai neleis jai susigrąžinti reikšmingos Rusijos uždominuotų didžiulių teritorijų dalies“, – mano britų pulkininkas.
Tačiau žiema turės įtakos karo baigčiai ne tik fronte. Didžiausią strateginį poveikį šaltis turės ne Ukrainoje, o kitose Europos šalyse. Anot R. Kempo, Ukrainos sąjungininkai gali pavargti nuo „šalto peizažo“ ir ekonominės krizės, dėl kurių jie gali pradėti spausti V. Zelenskį, kad šis nusileistų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
„Kol europiečiai aklai numalšino pigios rusiškos energijos alkį, V. Putinas ilgus metus planavo jiems strateginius spąstus. Jo finansavimas, dezinformacija ir aplinkosaugos judėjimo įtakos agentai padidino priklausomybę nuo Rusijos, kuri vaidina lemiamą vaidmenį užkertant kelią Europos skalūnų dujų gavybai, taip pat laipsniškam Vokietijos atsitraukimui nuo branduolinės energijos. Politinio ir ekonominio karo bei propagandos meistras V. Putinas tokiose situacijose siekė ir ekonominio Rusijos pranašumo, ir politinės įtakos įgijimo“, – sakė R. Kempas.
Vakarai nori sumažinti dėl sankcijų patiriamą ekonominę žalą, tvirtina atsargos pulkininkas. Ukrainos sąjungininkės gerokai sumažins dujų suvartojimą tarp buitinių vartotojų, o dujų kainos gali augti. Tai sukels didžiulį rinkėjų nepasitenkinimą ir gali priversti politikus persvarstyti savo įsipareigojimus Ukrainai ir ypač griežtas sankcijas Rusijos Federacijai, pažymėjo R. Kempas.
„Putinas žino, kaip padidinti spaudimą tol, kol Europos šalys pasiduos, be kita ko, visiškai nutraukiant elektros tiekimą. Šiai grėsmei kabant virš galvų, jis manipuliuos paliaubomis per G20 viršūnių susitikimą lapkritį, sakydamas, kad taiką gali pasiekti, jei jis valdys Donbasą, Krymą ir savo užgrobtą teritoriją palei pietinę Ukrainos pakrantę“, – pridūrė britų atsargos pulkininkas.
Kruvinasis diktatorius savo idėjas bandys pateisinti pseudoreferendumais okupuotose teritorijose. Jis kreipsis ne į ukrainiečius, o į kitus europiečius. Pasak R. Kempo, V. Putinas bandys įtikinti pasaulį, kad daugelis ekonominių problemų neva išsispręs, jei sankcijos Rusijos Federacijai bus sušvelnintos.
„Lyderiai susigundys pasinaudoti V. Putino taikos pasiūlymu, atsisakydami remti V. Zelenskį. Iki šiol buvo sakoma, kad sekinimo karas yra palankus Ukrainai. Čia ateina didysis išbandymas. Galbūt ši tezė iš pradžių buvo paremta klaidinga prielaida: Rusija per savo istoriją paprastai prastai pradėjo karus, tačiau laikui bėgant sugebėjo panaudoti didžiulius išteklius ir darbo jėgą. O ukrainiečiai yra visiškai priklausomi nuo užsienio ginklų, įrangos ir žvalgybos“, – reziumavo britų atsargos pulkininkas.
