Vėliausia auka tapo generolas leitenantas Jakovas Rezancevas, Rusijos pietų karinės apygardos 49-osios bendrųjų pajėgų armijos vadas, sakė vienas pareigūnas.
Anksčiau šią savaitę Kremlius pranešė, kad nuo pareigų buvo nušalintas generolas leitenantas Vladislavas Jeršovas, 6-osios bendrųjų pajėgų armijos vadas.
Kaip pranešama, jo staigus nušalinimas susijęs su dideliais nuostoliais ir strateginėmis nesėkmėmis, patirtomis per jau mėnesį besitęsiantį Rusijos puolimą kaimyninėje šalyje.
Tarp žuvusiųjų minimas ir generolas Magomedas Tušajevas, į Ukrainą Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiųstų Čečėnijos specialiųjų pajėgų vadas.
Numanomi didžiuliai nuostoliai tarp Rusijos karių ir aukšto rango karininkų apstulbino Vakarų kariškius ir saugumo pareigūnus.
Manoma, kad tokią padėtį iš dalies lėmė ryšių ir logistikos problemos, kai aukšto rango karininkai yra priversti naudotis nešifruoto ryšio kanalais, pagal kuriuos juos galia susekti Ukrainos pajėgos.
Kremlius penktadienį paskelbė, kad per šį karą žuvo tik kiek daugiau nei 1,3 tūkst. karių, bet Vakarų šalys mano, jog apytikriai vertinimai, rodantys 4–5 kartus didesnius žuvusiųjų skaičius, yra patikimi.
Pasak pareigūnų, nuo invazijos pradžios Maskva pasiuntė į Ukrainą 115–120 kovinių taktinių grupių, iš kurių apie 20 „nebegali vykdyti kovos veiksmų“ dėl patirtų nuostolių.
„Kai po mėnesį trukusių operacijų maždaug šeštadalis ... visų pajėgų nebegali vykdyti kovos veiksmų, tai yra išties nepaprasta statistika“, – sakė vienas Vakarų pareigūnas.
Jis taip pat teigė, kad Rusijos 37-osios motorizuotųjų šaulių brigados vadas buvo nužudytas savo paties karių „dėl jo brigados patirtų nuostolių masto“.
„Manome, kad jis buvo tyčia nužudytas savo paties karių“, – sakė pareigūnas ir pridūrė, kad rusų kariškis buvo „suvažinėtas“.
Šaltinis nurodė, kad tai yra dar vienas „Rusijos pajėgų patiriamų iššūkių dėl moralės“ ženklas.
„Jie iš tiesų pajudino širšių lizdą ir labai smarkiai nukentėjo“, – teigė pareigūnas.
