Anot jo, ukrainiečiai vengia tiesioginių susidūrimų su rusais, mat jie vis dar turi artilerijos pranašumą. Todėl ukrainiečiai smogia rusų aprūpinimo centrams, ugnies pajėgoms bei vykdo mobilias atakas, kad pasiektų taikinius kuo mažesnėmis aukomis.
„Tai pasiekiame smogdami priešo ugnies pajėgoms ir artilerijai, vengdami frontalių atakų, o naudodamiesi reidais ir manevrais, puldami iš šonų ir užnugario. Sudarome sąlygas, kad priešas sunerimtų, patirtų nuostolių ir paliktų savo pozicijas“, – aiškina O. Syrskis.
O. Syrskio vertinimu, ukrainiečiai laimi karą, o svarbiausia, laimi psichologinį mūšį.
Vis dėlto atsipalaiduoti, kaip sako vadas, nereikėtų.
„Mums sekasi mūšio lauke, bet karas yra sunkus. Tokio masto karų Europoje ar kitur pasaulyje nebuvo nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Ir mes suprantame, kad šis karas susijęs su mūsų tautos ir valstybės išlikimu, todėl neturime kitos išeities, kaip tik laimėti“, – pabrėžė jis.
Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadu O. Syrskis yra nuo 2019-ųjų.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių. Pastarosiomis dienomis rusai takosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
Ukrainiečiai nuo rugpjūčio vykdo sėkmingą kontrpuolimą, jo metu jau išlaisvino dalį rusų okupuotų teritorjų.
