Kariai teigia, kad dėl šio ginklų trūkumo jiems sunku judėti į priekį.
Dronų zvimbimas
Nedideliame miške Kyjivo srityje Anatolijus Šyšakas žvelgė į tamsą. Jau buvo sutemę. Vieninteliai garsai sklido iš lakstančių šunų bei svirplių čirpimo. A. Šyšakas, Ukrainos teritorinės kariuomenės seržantas, klausėsi kažko kito: priešo drono.
„Skamba kaip mopedas. Ne prabangus itališkas, o kažkoks pigus ir atidaužytas, – sakė jis. – Jie skraido 100–300 metrų virš žemės. Girdisi ūžesys“.
Portalas „The Guardian“ skelbia, kad A. Šyšako 241-oji brigada turi vieną svarbią misiją – stebėti Ukrainos dangų ir numušti rusiškus skraidančius objektus prieš jiems pasiekiant sostinę. Jis ir jo teritorinės gynybos kolegos yra įsikūrę maždaug už 100 km į rytus nuo Kyjivo, palei vieną iš kelių dronų skridimo kelių.
„Man patinka mano darbas. Mums sekasi gana gerai. Mes čia sustabdome mirtį. Mūsų šeimos yra Kyjive, todėl saugome savo žmonas ir vaikus“, – sakė jis.
Vienas iš daugelio puolimų
Nuo pilno masto invazijos 2022 m. Kremlius surengė daugybę oro atakų visoje Ukrainoje prieš miestus ir miestelius. Rusija naudoja daugybę mirtinų ginklų, įskaitant bepiločius orlaivius kamikadzes ir hipergarsines balistines raketas. Praėjusiais metais jų sunaikinta ganėtinai daug. Tačiau pastaraisiais mėnesiais dronų numušimo lygis sumažėjo iki maždaug 60 proc., pagrinde dėl to, kad JAV Kongreso respublikonai atidėjo 61 mlrd. dolerių (56 mlrd. eurų) vertės karinės pagalbos paketą, įskaitant gyvybiškai svarbias priešlėktuvinės gynybos priemones.
To pasekmės buvo liūdnos. Nesenai Rusija į Odesos uostą paleido raketą su kasetiniais šaudmenimis, žuvo penki civiliai gyventojai. Užsidegė teisės akademijos pastatas dar vadinamas Hario Poterio pilimi. Charkivas, esantis vos už 40 kilometrų nuo Rusijos sienos, buvo smarkiai atakuojamas. Taip pat Rusijos raketos smogė Ukrainos energetikos objektams šešiose srityse. Kremlius naudojo ginklus, kuriuos kartais tiekė kitos šalys. Pavyzdžiui, Irano gamybos bepiločiai lėktuvai „Shahed“ ir Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinės raketos.
Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų „Patriot“. Pasak V. Zelenskio, Ukrainai reikia dar septynių tokių sistemų, kad ji galėtų apginti savo dangų. Nėra aišku, kada dalis „Patriot“ atvyks į Ukrainą.
Medžioja dronus
A. Šyšako dalinys medžioja dronus, naudodamas senovinę karinę įrangą, kuri galėtų būti atkeliavusi iš muziejaus.
Jevhenas Dolinas pademonstravo savo kulkosvaidį „M2 Browning“, sukurtą Pirmojo pasaulinio karo metais.
„Jis senas, bet veikia“, – sakė jis.
Ginklas buvo pritvirtintas ant pikapo galo. Jis paaiškino, kad nėra prasmės švaistyti 3 mln. eurų vertės raketą „Patriot“ 18 tūkst. eurų kainuojančiam bepiločiui lėktuvui, ir pabrėžė: „Tai elementari ekonomika. Juk nenaudojate didelio ginklo, kad nušautumėte žvirblį“.
Dalinyje taip pat yra pora sovietinių sunkiųjų kulkosvaidžių, vadinamų „Duška“. Juose sumontuoti signaliniai šoviniai ir įprasti šoviniai.
Vidutinio amžiaus ginklai
Kapitonas Oleksandras Žygunas sakė, kad jo būrys buvo sudarytas iš trisdešimtmečių ir keturiasdešimtmečių kareivių. Kapitonui 38 metai. Dauguma kareivių kadaise buvo paprasti civiliai – dirbo televizijos žurnalistais ir dizaineriais. Jų ginklai taip pat vidutinio amžiaus.
„Mes naudojame pasenusius ginklus, nes naujų neturime“, – teigė kapitonas, rodydamas savo „Kalašnikov“. Jis pažymėjo, kad šautuvas pagamintas 1989 m., tais pačiais metais, kai Kremliaus Raudonoji armija paliko Afganistaną.
O. Žygunas sakė, kad iki šiol jo komanda numušė visus pastebėtus dronus. Rusai neseniai pakeitė taktiką. Praėjusį spalį jie pradėjo dažyti dronus juodai, kad juos būtų sunkiau pastebėti. Maskvos bepiločiai orlaiviai skraido zigzagais ir gali būti nukreipiami ore. Tarp jų buvo ir žvalgybinių dronų, kurie siekė pastebėti Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pozicijas, kad jas būtų galima bombarduoti.
Nuostabus vaizdas
Brigada miega požeminėje slėptuvėje. Jos stogas padarytas iš kryžmai tašytų rąstų. Jei ne karas, vaizdas būtų nuostabus: laukai ir dykvietės, nušviečiamos koralų rausvumo saulėlydžio. Rusijos kariuomenei žengiant į rytus ir užimant keletą kaimų netoli Avdijivkos miesto, ar Ukraina vis dar gali laimėti?
„Tai sudėtingas klausimas. Mums reikia daugiau oro gynybos sistemų. Kol kas turime racionaliai naudoti savo kulkas. Daug kas priklauso nuo mūsų Vakarų partnerių“, – sakė kapitonas.
241-oji brigada taip pat gina Kyjivo centrą. Miesto pakraštyje esančio daugiabučio gyvenamojo namo 12 aukšte įrengtas kulkosvaidžių postas. Netoliese yra šiluminė elektrinė. Šį pavasarį Rusija nepaliaujamai taikėsi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Balandį ji paralyžiavo kaimyninę elektros stotį, matomą tolumoje, už miško ir Dniepro upės.
Jevhenas Mieziencevas sakė, kad paskutinį kartą Rusijos raketos Kyjivą atakavo prieš mėnesį. Jo 1944 m. ginklas „Maxim“ numušė keturis bepiločius lėktuvus. Jis negalėjo pataikyti į hipergarsines raketas, kurios gali skrieti neįtikėtinai greitai. Dauguma jo būrio, vadinamo „Mrija“ (ukr. „Svajonė“), narių yra pusė dienos dirbantys savanoriai, turintys teisininko darbą. Keletą kartų per mėnesį jis 24 valandas praleidžia budėdamas. Likusį laiką jis dirba teisėju apeliaciniame teisme, įsikūrusiame sostinės šeštojoje apygardoje.
Nėra pasirinkimo
„Mes neturime jokio pasirinkimo. Turime laimėti šį karą. Jei to nepadarysime, mūsų vaikai ir anūkai vis dar kariaus su rusais. Nė vienas iš mūsų nenori gyventi Putino Rusijoje. Norime būti laisvi ir nepriklausomi. Nenorime būti savo kaimyno vergais“, – teigė J. Mieziencevas.
Kitas savanoris teisėjas Mykola Mišečka sakė, kad derybos su Maskva yra beprasmiškos.
„Tai nesąmonė. Jūs žinote, kad rusas meluoja, kai jis šneka“, – sakė jis.
„Putinas gali bandyti vėl užgrobti Kyjivą. Bet mes esame geriau pasirengę nei prieš dvejus metus, – svarstė Mieziencevas. – Kai gausime F-16, „Patriot“ ir kitų modernių ginklų, situacija gali pasikeisti. Mums jų reikia daugiau. Šiuo metu neturime galimybės žengti į priekį“.
Ir paskui chocholų nacistai aiškins ,kad jie nesidengia civiliais gyventojais?!