Apie „katilų“ ypatybes ir Ukrainos kariuomenės pranašumą mūšio lauke kalbėta TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Ukrainiečiai kovoja pagal vakarietiškus standartus, pastebi ekspertai
Ukrainos pajėgos pastarosiomis savaitėmis vykdo sėkmingą kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose. Užsienio karo ekspertai dažnai teigia, kad Ukraina jau perėmė iniciatyvą.
Anot Seimo delegacijos NATO parlamentinėje asamblėjoje nario, buvusio Lietuvos kariuomenės vado Arvydo Pociaus, šiuos žodžius galima traktuoti kaip teiginį, kad Ukraina jau valdo karo eigą.
„Prieš tai iniciatyva buvo Rusijos pusėje – jie vykdė puolimo operacijas, daužė Ukrainą savo toliašaudėmis raketinėmis sistemomis, artilerija, o Ukraina to neturėjo. Dabar ukrainiečiai gavo vakarietiškas modernias sistemas, jie dabar tai naudoja sėkmingai naikina Rusijos komunikacijos linijas, štabus, sandėlius. Tai yra vienas iš elementų, kur priešui galima padaryti daug nuostolių ir pereiti į kontrpuolimą“, – sako A. Pocius.
Jo vertinimu, nuo 2014 m. karinio konflikto, ukrainiečiai padarė didžiulį šuolį karyboje. Ukraina siuntė savo karius į Vakarų valstybes tobulintis, ukrainiečiai įsisavino vakarietiškas technologijas ir procedūras. Kariaujant vakarietišku metodu, sprendimus mūšio lauke pagal situaciją gali priimti būrių vadai, ne tik aukščiausia kariuomenės vadovybė.
Karybos ekspertas, Lietuvos kariuomenės atsargos majoras Darius Antanaitis mano, kad ukrainiečių kovos veiksmai jau atitinka NATO standartus – kuomet dėmesys yra skiriamas technologijai bei filosofijai.
„Uždavinio valdymas, kada pasakoma, kas privaloma pasiekti, atriša rankas pavaldiniams nuo vadų iki eilinio kario“, – teigia D. Antanaitis.
Įvardijo, kuo pavojingi „katilai“
Šeštadienį kaimyninės Luhansko srities gubernatorius Serhijus Haidajus socialiniuose tinkluose irgi paskelbė, kad beveik 5 tūkst. Rusijos karių atsidūrė „Lymano katile“. Katilu vadinamas reiškinys, kuomet kariai tam tikroje teritorijoje yra apsupami.
Anot D. Antanaičio, patekimas į katilą yra pavojingas tuo, kad apsuptoji kariuomenės dalis netenka ryšio – nebegali evakuoti pajėgų ar apsirūpinti atsargomis.
„Panašiai kaip bokse. Jeigu boksininkas įspaudžia į kampą ir uždaužo, negali pajudėti, tai yra katilas“, – lygina jis.
Anot eksperto, yra dvi katilų rūšys. Viena – panaši į pasagos formą. Tuomet dalinai apsuptos pajėgos vis tiek turi ryšį su likusia kariuomenės dalimi ir gali apsirūpinti įvairiomis atsargomis, evakuotis. Kitas variantas – visiškas apsupimas.
A. Pocius tikslina, kad katilo suformavimui įtakos taip pat turi ir gamtinės sąlygos. Kitaip tariant, nebūtina, kad viena kariuomenė visiškai apsuptų kitą – tam pasitelkti galima gamtos ypatybes.
„Prisiminkime sovietų karą Afganistane, kai sovietinė kariuomenė labai sėkmingai naikino kalnų tarpekliuose – kai kolonos įeidavo tarp dviejų kalnų, naikinti buvo nesudėtinga. Istorijoje žinoma, kai priešų pajėgos būdavo įviliojamos tarp ežerų, į pelkynus, tarp upių“, – aiškina A. Pocius.
Šiuo metu katilas formuojasi Chersono srityje. Ukrainiečiams pakaktų prispausti rusų pajėgas prie Dniepro upės ir rusai būtų atkirsti nuo aprūpinimo, sako kalbinti ekspertai.
