Naujosios Kachovkos gyventojai su šypsenomis ir iškėlę Ukrainos vėliavas žygiuoja gatvėmis.
Netoli Chersono esančiame ir rusų okupantų užimtame mieste ukrainiečiai demonstruoja, kas iš tiesų yra šių gatvių šeimininkai. Protestuoja ir paties Chersono gyventojai. Senyva ukrainietė meldžiasi, kad viskas kuo greičiau baigtųsi. O minia už jos nugaros siūlo okupantams palikti miestą.
O Melitopolio gyventojų negąsdina net automatų šūviai. Jie iš gatvių varo iki dantų apsiginklavusius okupantus.
Nemiega ir Luhansko srities Starobilsko miesto gyventojai. Giedodami Ukrainos himną ir nuo stiebo nukabina okupantų iškeltą Rusijos vėliavą. Ir šveičia į šalį. Pasigirdus plojimams jie išdidžiai iškelia savo šalies vėliavą.
Troicko gyventojai net nesiruošia okupantų įleisti. Susirinkusi žmonių minia rankose laiko šalies vėliavą ir griežtai pareiškia, kad jų miestas priklauso Ukrainai.
Apsiginklavę rusų taikdariai negąsdina ir Kalančako vietinių gyventojų. Čia įsiutusi ukrainietė paaiškina okupantams, kur jie turėtų keliauti.
Nuolat bomborduojamame Charkive gyvena 97-erių Leonidas. Vyras sako, kad čia išgyvena didžiausią savo košmarą.
„Tikiuosi, sulauksiu 100 metų. Turiu išgyventi šią baisią situaciją“, – pasakoja Charkivo gyventojas.
Išgyventi norisi ne tik dėl artėjančio ypatingo jubiliejaus. O, pavyzdžiui, ir dėl dar vieno teniso mačo. Mat Leonidas yra vyriausias vis dar rungtyniaujantis teniso žaidėjas pasaulyje. Vis tik išvykti kur nors, kur šiuo metu saugu, vyras nesutinka.
„Turiu atsargų – šaldytuvas pilnas. Aš sėdžiu namie, niekur neinu, o naktį miegu. Mano dukra Tanya gyvena Lenkijoje. Ji norėjo mane ten atsivežti. Tačiau aš nusprendžiau likti čia. Mano klausa prasta, tad kai naktį miegu – nieko negirdžiu“, – sako jis.
Iš šalies nesitraukia ir jauna mama – Katerina. Ji gyveno sostinėje, tačiau prasidėjus karui patraukė į kaimelį, esantį maždaug 50 kilometrų nuo Kyjivo. Katerina iškeliavo kartu su savo sūnumi, dukterėčia tėvais ir nėščia seserimi.
„Mes turime lauko tualetą, vandens. Taip pat mažą kaimo parduotuvėlę, kurioje galima nusipirkti šiek tiek maisto. Aišku, maisto visiems kaimo gyventojams nepakanka, todėl meldžiamės, kad į ją atvežtų daugiau produktų“, – sakė ukrainietė.
Nors gyvenimo sąlygos šiuo metu gana sunkios, moteris turi rūpintis mažais vaikais ir nėščia seserimi, ji nenuleidžia rankų:
„Jaučiuosi kaip karė. Turiu daug energijos kovai, nes žinau, kad mes laimėsime. Žinau, kad šito karo Putinas laimėti negali.“
Taip pat netoli Kijevo gyvenanti Julia nuosavam būstui taupė 10 metų. Neseniai į savo svajonių namus ir įsikėlė, tačiau dabar plyštančia širdimi pasakoja, kad teks juos palikti.
Tuo tarpu Donetske – didesnė nei 200 žmonių eilė prie bankomatų. Čia jie patraukė po oro atakų – tai gyventojus esą labai išgąsdino.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje arba sekmadienio TV3 Žiniose.