Specialaus tarptautinio tribunolo, kuris tirtų įtariamą Rusijos „agresijos nusikaltimą“, suformavimo planui vadovauja Ukrainos prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Andrijus Smirnovas.
Agresijos nusikaltimo apibrėžtis buvo priimta 2010 metų Romos statute, o panaši „nusikaltimo taikai“ sąvoka buvo vartojama Niurnbergo ir Tokijo teismų procesuose po Antrojo pasaulinio karo.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT), kuris jau 20 metų nagrinėja sunkiausių nusikaltimų bylas, jau tiria karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui ir genocido atvejus Ukrainoje.
Tačiau jis negali nagrinėti kaltinimų dėl agresijos, nes nei Ukraina, nei Rusija nėra ratifikavusios Romos statuto.
Šis teismas yra „vienintelis būdas užtikrinti, kad nusikaltėliai, kurie pradėjo karą Ukrainoje, būtų greitai patraukti atsakomybėn“, – naujienų agentūrai AFP sakė A. Smirnovas.
„Pasaulio atmintis trumpa, todėl norėčiau, kad šis tribunolas pradėtų dirbti kitais metais“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Smirnovo, Ukraina žino, kad kaltinamieji jame nedalyvaus, tačiau šis tribunolas „pasitarnaus, kad šie žmonės būtų įvardyti nusikaltėliais ir kad jie negalėtų keliauti po civilizuotą pasaulį“.
Parengta tarptautinė sutartis
Ukrainos prokurorai iki šiol nustatė apie 600 įtariamųjų dėl agresijos nusikaltimų, tarp kurių yra aukšto rango kariuomenės pareigūnų, politikų ir komentatorių.
Jau parengtas tarptautinės sutarties dėl tribunolo įsteigimo projektas, kurį turi pasirašyti vyriausybės.
Tada teismo sprendimai būtų pripažįstami sutartį pasirašiusiųjų šalių teritorijoje, o tai reiškia, kad nuteisti nusikaltėliai galėtų būti ten suimti.
Pasak A. Smirnovo, kelios šalys turėtų pasirašyti šį dokumentą dar iki šių metų pabaigos. Vyksta derybos su „keliomis Europos partnerėmis, kurios norėtų priimti šį tribunolą“.
„Norime, kad šio teismo sprendimai būtų pripažinti“, – sakė jis, teigdamas, kad „puikiai supranta“, jog teismo teisėtumas turi būti tvirtas.
Nepaisant kelių reformų, Ukrainos teismai praeityje buvo kritikuojami dėl nepriklausomumo stokos ir korupcijos.
Nors Lenkija ir Baltijos šalys – artimiausios Ukrainos partnerės – palaiko pateiktus siūlymus, Vokietija ir Prancūzija reaguoja santūriau.
Tai galima paaiškinti politiniais sumetimais.
„Kai kurios šalys, net ir pripažindamos agresiją prieš Ukrainą, stengiasi išsaugoti nedidelį langą deryboms su Vladimiru Putinu“, – sakė V. Smirnovas.
Tačiau net ir Vakarų Europoje ši idėja pamažu sulaukia vis didesnio palaikymo.
Europos Parlamentas gegužės 19 dieną paragino įsteigti specialų tarptautinį agresijos nusikaltimų tribunolą.
Tuo metu Nyderlandų užsienio reikalų ministras Wopke Hoekstra (Vopke Hukstra) praėjusį mėnesį Hagoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje dėl karo nusikaltimų Ukrainoje sakė, kad specialaus teismo klausimas yra „labai aktualus“.
