Profesorius pateikė atvejį, kuomet Italijoje du identiški dvyniai užsikrėtė koronavirusu, tačiau vienas iš ligos išsikapstė be didesnių sunkumų, o kito būklė – kritinė.
Pateikiame visą profesoriaus įrašą, kuris publikuotas socialiniame tinkle „Facebook“.
„Italijoje identiškiems (monozigotiniams) broliams dvyniams COVID-19 simptomai pasireiškė tą pačią kovo dieną. Gydytojai tikėjosi, kad jų ligos eiga bus panaši. Tačiau vienas po ligoninėje praleistų 12 d. pasveiko be komplikacijų, o kitam išsivystė kritinė būklė, jam prireikė dirbtinės plaučių ventiliacijos, jis ligoninėje gulėjo 22 d. ilgiau. Kodėl tokia skirtinga šių dvynių ligos klinikinė eiga neaišku. Gydytojai svarsto apie galimą žarnyno mikrofloros ar pradinio viruso krūvio skirtumus.
Broliams po 60 m., nesirgę lėtinėmis ligomis, neturėjo širdies ir kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių, vakcinavosi pagal tą patį skiepijimo grafiką, turėjo panašius mitybos įpročius bei abiejų kūno masės indeksas (KMI) 26. Jie gyveno tuo pačiu adresu ir dirbo toje pačioje automobilių remonto dirbtuvėje. Nustatyta, kad galimas infekcijos šaltinis yra vienas bendras jų klientas. PGR tyrimas parodė, kad diagnozuojant abiejų viruso krūvis buvo panašus.
Po 10 d. simptomų, įskaitant karščiavimą, nosies užgulimą, nuovargį, dusulį ir sausą kosulį, dvyniai su lengva intersticine pneumonija buvo paguldyti į ligoninę. Abiems buvo taikytas toks pat gydymas. Lengvesnę ligos eigą turėję brolis buvo išrašytas be komplikacijų. Tuo tarpu, jo broliui dvyniui laipsniškai didėjo leukocitų skaičius ir CRB, pradėjo šokinėti kūno temperatūra, prireikė deguonies terapijos. Tačiau po 3 dienų, būklei blogėjant, jis buvo perkeltas į intensyviosios terapijos skyrių, kur jam buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija. Dėl anaerobinės bakterinės infekcijos jam išsivystė septinis šokas... Pacientas pasveiko, tačiau jo atsigavimas po hospitalizacijos buvo lėtas.
Šis monozigotinių dvynių atvejis rodo, kad genetika nebūtinai lemia COVID-19 ligos sunkumo skirtumus. Mokslininkai tikisi, kad šiems dvyniams planuojami atlikti tyrimai (genetiniai, epigenetiniai, metaboliniai, imunologiniai ir mikrobiologiniai) pagerins žinias apie COVID-19 ligos patofiziologinius mechanizmus“, – rašoma S. Čaplinsko pranešime.
