Vakarai vis labiau domisi šiuo išteklių turtingu regionu, kuriame visuomenės po 2022-ųjų vasarį įvykdytos rusų invazijos į Ukrainą ėmė kvestionuoti įsitvirtinusią Maskvos įtaką ir kuriame Kinija taip pat yra svarbi veikėja.
Lenktynės dėl įtakos
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnijos ir Uzbekistano lyderiai suaktyvino ryšius su kitomis šalimis vadinamajame „C5+1“ formate.
Vašingtonas ir Europos Sąjunga (ES) suintensyvino diplomatiją su šiomis neturinčiomis išėjimo prie jūros, 1991-aisiais nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos atgavusiomis šalimis, o 2023 metais buvo surengtas pirmasis JAV ir Centrinės Azijos viršūnių susitikimas.
Rusija, Kinija, Vakarai ir Turkija varžosi dėl įtakos išteklių turtingame regione.
Šiais metais Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, V. Putinas ir Xi Jinpingas lankėsi regione, kur vyko aukščiausiojo lygio susitikimai su penkiais Vidurinės Azijos šalių vadovais.
Be to, pasibaigus daugeliui regioninių konfliktų, Vidurio Azijos šalys įgijo galimybę diplomatijoje laikytis vieningos pozicijos.
Kinija, kuri ribojasi su Kazachstanu, Kirgizija ir Tadžikistanu, save mato kaip pagrindinę komercinę partnerę, investuojančią į didžiulius infrastruktūros projektus.
Buvusios sovietinės respublikos vis dar laiko Maskvą strategine partnere, tačiau jas supurtė Rusijos sprendimas surengti invaziją į kaimyninę Ukrainą.
Turkija plėtoja kultūrinius ryšius su Vidurine Azija ir pasinaudojo į karą Ukrainoje susitelkusia Rusija, kad sustiprintų karinius ir prekybinius ryšius regione.
Vakarai užmezgė tam tikrus ryšius su šiuo regionu šio amžiaus pradžioje, kai Vakarų kariai per kampanijas Afganistane naudojosi bazėmis Vidurinėje Azijoje.
Resursų turtingas regionas
Jungtines Valstijas ir ES traukia didžiuliai, bet vis dar daugiausia neišnaudoti regiono gamtos ištekliai, joms stengiantis diversifikuoti retųjų žemių elementų tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo Pekino.
Be retųjų žemių elementų, Kazachstanas yra didžiausias pasaulyje urano tiekėjas, Uzbekistanas turi milžiniškų aukso atsargų, o Turkmėnijoje gausu dujų. Kalnuotuose Kirgizijoje ir Tadžikistane taip pat atsiveria nauji naudingųjų iškasenų telkiniai.
Rusija tebėra įsitvirtinusi regiono energetikos sektoriuje – tiekia angliavandenilius naudodama sovietinių laikų infrastruktūrą ir stato branduolines jėgaines.
Vidurio Azija taip pat yra vienas labiausiai užterštų pasaulio regionų, kuriam klimato kaita daro didžiausią poveikį. Visos penkios šalys susiduria su vandens trūkumu.
Sudėtinga logistika
Tačiau šių didžiulių išteklių eksploatacija skurdžiose valstybėse, kurių teritorijos atšiaurios ir atokios, tebėra sudėtinga.
Vidurio Azija yra beveik tokio pat dydžio kaip ES, tačiau joje gyvena tik apie 75 mln. žmonių, ji neturi priėjimo prie jūros, ją dengia dykumos ir kalnai. Ji įsiterpusi tarp šalių, kurių ryšiai su Vakarais yra įtempti: Rusija šiaurėje, Kinija rytuose, Iranas ir Afganistanas pietuose.
Tačiau šimtmečius buvęs Šilko kelyje, regionas bando atgaivinti savo istorinį prekybos mazgo vaidmenį.
Penkios Centrinės Azijos valstybės yra užmezgusios kelias partnerystes, kad išsivaduotų iš priklausomybės nuo Maskvos.
Tiek Pekinas, tiek Briuselis remia transporto kelio per Kaspijos jūrą, kuriuo būtų galima pasiekti Centrinę Aziją iš Europos per Kaukazą, aplenkiant Rusiją, plėtrą.
Tarp 2021 ir 2024 metų krovinių gabenimas šiuo keliu išaugo 660 proc., rodo oficiali statistika.
Žmogaus teisių problema
D. Trumpui, kuris yra išreiškęs susižavėjimą griežtais režimais, ekonominis bendradarbiavimas su Vidurine Azija tapo svarbesnis už demokratinių vertybių skatinimą autoritarinėse šalyse.
Nors regionas atsivėrė turizmui ir užsienio investicijoms, teisių gynimo grupės reiškia nerimą dėl tolesnio pilietinių laisvių blogėjimo.
Organizacija „Human Rights Watch“ paragino Jungtines Valstijas „užtikrinti, kad (viršūnių susitikime) žmogaus teisės būtų viena iš svarbiausių darbotvarkės dalių“.
„Viršūnių susitikimas vyksta tokiu metu, kai visos jame dalyvaujančios vyriausybės suintensyvino pastangas slopinti nesutarimus, nutildyti žiniasklaidą ir atkeršyti kritikams savo šalyje ir užsienyje“, – sakoma pirmadienį paskelbtame grupės pareiškime.
Centrinės Azijos šalys yra stebėsenos organizacijos „Žurnalistai be sienų“ spaudos laisvės reitingo apačioje, o Turkmėnistanas – viena iš slapčiausių pasaulio valstybių – užima 174 vietą iš 180 šalių.
Kazachstanas ir Kirgizija palankiai įvertino D. Trumpo įsakymą panaikinti JAV finansavimą žiniasklaidos priemonei „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL) – vienam iš paskutinių alternatyvios informacijos šaltinių Vidurinėje Azijoje.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
