Išrinktasis JAV prezidentas teigė, kad, jo nuomone, kanadiečiai savo šalį laiko 51-ąja Amerikos valstija. Taip pat pažadėjo susigrąžinti Panamos kanalą ir galiausiai pareiškė, kad JAV turėtų valdyti ir kontroliuoti Grenlandiją, kuri priklauso Danijai.
Pastaruoju atveju D. Trumpas iš pradžių kalbėjo apie salos pirkimą, o vėliau neatmetė galimybės ir panaudoti jėgą.
Vis dėlto, JAV istorijoje būta ir teritorijų pirkimo bei teritorijų užgrobimų.
Luizianos pirkimas
JAV nepriklausomybės istorija prasidėjo nuo Trylikos kolonijų kovos su Didžiąja Britanija.
Per mažiau nei 30 metų JAV teritorija padidėjo daugiau nei dvigubai. 1795 m. po karo su indėnų gentimis buvo sudaryta Grinvilio sutartis, pagal kurią JAV įgijo didžiosios dalies dabartinio Ohajo teritorijos kontrolę.
Teritorijos į rytus nuo Misisipės upės buvo vystomos palaipsniui, tačiau didžiausias prisijungimas įvyko 1803 m. – buvo nupirkta Luiziana.
1763 m. Prancūzija perleido Ispanijai Luizianą, savo nepelningą užjūrio teritoriją į vakarus nuo Misisipės upės, besidriekiančią iš šiaurės į pietus per dabartines Jungtines Valstijas.
Ispanija taip ir nepasinaudojo šiomis žemėmis, kurios karalystei nešė tik nuostolius, ir 1800 m. Luizianą grąžino prancūzams.
1803 m. teritorija galutinai atiteko Prancūzijai, kuri netrukus ją pardavė Jungtinėms Valstijoms.
Napoleonas Bonapartas – tuomet jau ne imperatorius, o pirmasis Respublikos konsulas – suprato, kad negali išlaikyti savo užjūrio valdų, todėl sudarė gerą sandorį už nenaudingą teritoriją.
Dėl to tuometinis JAV prezidentas Tomas Jeffersonas pasirašė sutartį, pagal kurią įsigijo 2,1 mln. kvadratinių kilometrų, t. y. didesnę teritoriją nei visos Trylika kolonijų.
Floridos įsigijimas
XIX a. pradžioje Ispanija toliau kratėsi probleminių teritorijų. Napoleono karų metu karalystė praradinėjo savo kolonijų Pietų Amerikoje kontrolę.
Floridoje taip pat kilo problemų: 1818 m. generolas Andrew Jacksonas (vėliau 7-asis JAV prezidentas) užėmė du ispanų fortus.
Galiausiai, sekdama Prancūzijos pavyzdžiu, Ispanija nusprendė parduoti Floridą Jungtinėms Valstijoms.
Tiksliau, Ispanija Floridą atidavė nemokamai. Tačiau sutartyje, kurią iš Amerikos pusės pasirašė valstybės sekretorius Johnas Quincy Adamsas (dar vienas būsimasis prezidentas), buvo numatytos kelios sąlygos.
Pirma, JAV įsipareigojo padengti savo piliečių pretenzijas Ispanijos vyriausybei (iš viso sumokėjo 5,5 mln. dolerių). Antra, Jungtinės Valstijos atsisakė pretenzijų į Teksasą ir kitas Ispanijos kolonijas Šiaurės Amerikoje.
Savarankiškai pasiskelbusi Teksaso Respublika
Pažadas nereikšti pretenzijų į Teksasą nebuvo iki galo įvykdytas. 1835 m. angliškai kalbantys Teksaso kolonistai sukilo prieš Meksikos, tuo metu jau nepriklausomos valstybės, vyriausybę.
Viena iš pagrindinių teksasiečių nepasitenkinimo priežasčių buvo vergovės panaikinimas Meksikoje.
Per šešis mėnesius sukilėliams pavyko nugalėti vyriausybinę kariuomenę ir net paimti į nelaisvę Meksikos prezidentą Antonio López de Santa Anną.
1836 m. šalys pasirašė Teksaso Respublikos nepriklausomybės sutartį, palikdamos didžiąją dalį teritorijos su neapibrėžtu statusu.
Oficialiai Jungtinės Valstijos nesikišo nei į karą, nei į vėlesnius respublikos pasienio susirėmimus, tačiau į Teksasą nuolat buvo siunčiami savanorių daliniai.
1845 m. JAV ir Teksaso valdžios institucijos susitarė susijungti, ir Teksasas įstojo į Sąjungą kaip lygiateisė valstija. Tačiau ši teritorijos plėtra sukėlė karą su Meksika.
Meksikos žemės
1846 m., netrukus po Teksaso prijungimo, JAV ir Meksikos santykiai ėmė blogėti. JAV ėmė ruoštis karui, tačiau tuo pat metu derėjosi dėl Meksikos teritorijų, Kalifornijos ir Naujosios Meksikos, pirkimo.
Tuo metu Meksikoje vėl pasikeitė vyriausybė, kuriai pardavimo pasiūlymas pasirodė įžeidžiantis. Galiausiai Meksikos valdžia pareiškė pretenzijas į Teksasą.
Meksikos kariai įžengė į ginčijamą teritoriją, susidūrė su JAV, kai tuometinis prezidentas Jamesas K. Polkas Kongrese pareiškė, kad Meksika „įsiveržė į mūsų teritoriją ir Amerikos žemėje praliejo amerikiečių kraują“.
Karas baigėsi visišku Meksikos kariuomenės pralaimėjimu. Pačioje karo pradžioje, 1846 m. rugpjūtį, JAV aneksavo Kaliforniją ir Naująją Meksiką.
1848 m. buvo pasirašyta taikos sutartis, pagal kurią Meksika perleido šias provincijas JAV. Įskaitant Teksasą, Meksika neteko daugiau kaip pusės savo suverenios teritorijos.
JAV daugelis politikų nepritarė karui su Meksika, o generolas Ulisas S. Grantas vėliau sakė, kad pilietinis karas (1861-1865 m.) buvo „bausmė už nuodėmes“ ir Meksikos teritorijų aneksijos pasekmė.
Aliaskos įsigijimas
Šią teritoriją pirmieji iš europiečių pradėjo tyrinėti rusų prekybininkai. Nuo 1799 m. Aliaską administravo specialiai tam tikslui suburta Rusijos ir Amerikos kompanija.
Rusijos imperija žinojo, kad Aliaska turtinga gamtos ištekliais, tačiau valdžia pripažino, kad šią teritoriją bus nelengva išlaikyti.
„Šiaurės Amerikos valstybės neišvengiamai plėsis visoje Šiaurės Amerikoje, ir mes negalime negalvoti, kad anksčiau ar vėliau jos turės užimti mūsų Šiaurės Amerikos valdas“, – 1853 m. rašė Rytų Sibiro generalgubernatorius Nikolajus Muravjovas-Amurskis.
Po metų JAV pasiūlė nupirkti Aliaską iš Rusijos imperijos. Sandoris buvo baigtas 1867 m.: Rusija gavo 7,2 mln. JAV dolerių už 1,5 mln. km² plotą.
Didžiąją dalį šių pinigų Rusija tuomet išleido savo geležinkelių infrastruktūros gerinimui.
Ispanijos salos
1898 m. JAV nusprendė padėti Kubai, tuometinei Ispanijos kolonijai. Į pagalbą Kubos sukilėliams buvo pasiųsti amerikiečių savanorių būriai, o prie salos krantų išplaukė karo laivas „Maine“.
Laivą sunaikinęs sprogimas (šiuolaikiniai istorikai mano, kad sprogimas įvyko be išorinio poveikio) tapo karo priežastimi.
JAV laimėjo karą ir pagal taikos sutarties sąlygas gavo Kubą, Puerto Riką, Filipinus ir Guamą. Kuba nepriklausomybę įgijo 1902 m., bet ir toliau liko Amerikos įtakoje; Filipinai suverenitetą įgijo 1946 m.; Puerto Rikas ir Guamas niekada netapo valstybėmis ir vis dar priklauso JAV.
Havajų aneksija
Havajų salos iki XIX a. pabaigos buvo nepriklausoma karalystė. 1893 m., remiant JAV valstybės departamentui, salose įvyko perversmas.
Buvo nuversta karalienė, monarchiją pakeitė respublika, o vyriausybėje atsirado prisijungimo prie JAV šalininkų.
Ispanijos ir Amerikos karo metu JAV prezidentas Williamas McKinley pasirašė Havajų aneksijos sutartį. Po dvejų metų salos gavo savivaldos statusą, o 1959 m. Havajai tapo 50-ąja Jungtinių Valstijų valstija – paskutine iki šiol.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
