Jie teigia, kad tyrimo metu dar nenustatyta, kas buvo kaltininkai ir ar prie šio sabotažo prisidėjo kokia nors valstybė.
Rugsėjo 26-osios išpuolį tiria Danija, Švedija ir Vokietija. Danijos užsienio reikalų ministerija antradienį tviteryje paskelbė šių trijų šalių ambasadorių prie JT laišką Saugumo Tarybos pirmininkui, kuriame pateikiama informacija apie iki šiol atliktus veiksmus.
Kovą pareigūnai atsargiai vertino žiniasklaidos pranešimus, kad viena proukrainietiška grupė yra atsakinga už praėjusiais metais įvykdytą „Nord Stream“ dujotiekių sabotažą. Tuomet Vokietijos žiniasklaida rašė, kad penki vyrai ir moteris, norėdami įvykdyti šį išpuolį, pasinaudojo jachta, kurią Lenkijoje išsinuomojo ukrainiečiams priklausanti bendrovė ir kuri išplaukė iš Vokietijos Rostoko uosto.
Vokietijos federaliniai prokurorai atsisakė tiesiogiai komentuoti šį ir kitus pranešimus, tačiau patvirtino, kad sausį tyrėjai atliko kratą laive, kaip įtariama, vežusiame per sabotažą panaudotus sprogmenis.
Šią savaitę gautame laiške išsamiai aprašomos Vokietijos išvados ir teigiama, kad tikslus minimos burinės jachtos kursas dar nėra galutinai nustatytas. Laiške priduriama, kad tyrimo metu iš jachtos paimtuose mėginiuose rasta povandeninių sprogmenų pėdsakų, tačiau nedetalių nepateikiama.
„Šiuo metu neįmanoma patikimai nustatyti kaltininkų tapatybės ir jų motyvų, ypač kalbant apie tai, ar incidentui vadovavo kokia nors valstybė, ar valstybinis veikėjas, – teigiama pranešime. – Tęsiant tyrimą bus siekiama gauti visą informaciją, reikalingą šiam klausimui išsiaiškinti.“
Per povandeninius sprogimus buvo pažeistas dujotiekis „Nord Stream 1“. Iki rugpjūčio pabaigos, kol Rusija nesustabdė tiekimo, „Nord Stream 1“ buvo pagrindinis gamtinių dujų tiekimo į Vokietiją kanalas. Sprogimai taip pat sugadino dujotiekį „Nord Stream 2“, kuris taip ir nebuvo pradėtas eksploatuoti, Vokietijai sustabdžius jo sertifikavimo procesą prieš pat Rusijai įsiveržiant į Ukrainą 2022 metų vasarį.
Ilgą laiką Jungtinės Valstijos ir kai kurie jų sąjungininkai perspėdavo, kad šie dujotiekiai kelia pavojų Europos energetiniam saugumui, nes didina priklausomybę nuo rusiškų gamtinių dujų.
Prezidentas Vladimiras Putinas ir Rusijos pareigūnai apkaltino JAV susprogdinus vamzdynus ir pavadino tai teroro išpuoliu. Ukraina atmetė prielaidas, kad galėjo užsakyti šį išpuolį. Sprogimus tiriančios šalys nekomentavo, kas galėjo būti už tai atsakingas.
