Autorius pastebi, kad V. Putinas dažnai prisistato kaip nepalaužiamas krikščionių tikėjimo gynėjas nuo „šėtoniškų“ Vakarų.
„Tačiau, parodydamas, kaip V. Putinas suvokia savo vaidmenį, jis atvirai religiniais terminais kalba apie būtinybę formuoti jaunų rusų pasaulėžiūrą. Pasirodydamas per vaizdo transliaciją vaikų centrų atidarymo šventėje netoli Maskvos, V. Putinas pradėjo cituoti Bibliją“, – pažymi autorius.
Putinas save lygina su Jėzumi
G. Grillas priminė, kad V. Putinas savo misiją „apsaugoti Rusijos jaunimą nuo Vakarų įtakos“ yra palyginęs su Jėzaus Kristaus pastangomis, kuris pasamdė du žvejus Petrą ir Andrejų skleisti Dievo žodį.
„ Ar prisimenate, kai Jėzus atvyko į Galilėją ir pamatė žvejus prie Galilėjos jūros? – paklausė jis susitikime dalyvavusių Rusijos pareigūnų. – Vienas žvejojo, kitas taisė tinklą. Jis jiems tarė: „Sekite paskui mane, ir aš padarysiu jus žmonių žvejais, sielų žvejais. Jie tapo jo evangelistais, jo mokiniais...“
„Tai buvo labai svarbu tuo metu, kai kūrėsi pasaulio religijos... bet ne mažiau svarbu ir dabar, kai turime saugoti savo tradicines vertybes, kultūrą, tradicijas ir istoriją. Tai labai svarbu šalies ateičiai“, – autorius cituoja V. Putino žodžius.
Putinas pasitelkia religiją karui Ukrainoje pateisinti
Jis priduria, kad V. Putinas primygtinai tvirtino nenorįs dalytis vien krikščioniška žinia ir minėjo keturias „tradicines Rusijos religijas“ – krikščionybę, islamą, budizmą ir judaizmą.
„Tačiau šalyje, kurioje 70 proc. rusų save laiko stačiatikiais, krikščionybei buvo suteiktas privilegijuotas vaidmuo ir ji buvo panaudota karui Ukrainoje pateisinti“, – rašoma straipsnyje.
