Tai laikoma naujausiu Teherano bandymu daryti spaudimą tarptautinei bendruomenei.
Iranas siekia, kad dėl prieštaringai vertinamos jo branduolinės programos įvestos ekonominės sankcijos būtų panaikintos mainais į branduolinių ambicijų apribojimą. Šiai programai, kaip ir visiems Irano valstybiniams reikalams, vadovauja šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus), ir tai greičiausiai nepasikeis po praėjusią savaitę įvykusios sraigtasparnio katastrofos, per kurią žuvo Irano prezidentas ir užsienio reikalų ministras.
Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) ataskaita paskelbta didėjant įtampai Artimuosiuose Rytuose dėl tebevykstančio Izraelio ir „Hamas“ karo. Praėjusį mėnesį Iranas pirmą kartą tiesiogiai atakavo žydų valstybę, nors didžioji dauguma raketų ir dronų buvo numušti.
Ataskaitoje, kurią matė naujienų agentūra AP, teigiama, kad, gegužės 11-osios duomenimis, Iranas turi 142,1 kg iki 60 proc. prisodrinto urano, t. y. 20,6 kg daugiau nei nurodyta vėliausioje JT priežiūros institucijos ataskaitoje vasarį.
Kad uranas būtų prisodrintas iki 90 proc. ir būtų tinkamas ginklams, tereikia vieno palyginti nedidelio techninio žingsnio.
Pagal TATENA apibrėžtį maždaug 42 kg urano, prisodrinto iki 60 proc., yra kiekis, kurį panaudojus teoriškai įmanoma sukurti vieną atominį ginklą, šią medžiagą dar labiau prisodrinus iki 90 procentų.
Be to ataskaitoje teigiama, kad visos Irano sodrinto urano atsargos sudaro 6 201,3 kg – 675,8 kg daugiau, nei nurodyta ankstesnėje TATENA ataskaitoje.
Nors Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa skirta tik taikiems tikslams, TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi anksčiau įspėjo, kad Teheranas turi pakankamai iki 60 proc. lygio prisodrinto urano, kad teoriškai galėtų pagaminti kelias atomines bombas, jei nuspręstų tai padaryti.
Jis pripažino, kad JT agentūra negali garantuoti, jog nė viena iš Irano centrifugų nebuvo panaudota slaptam sodrinimui.
Branduolinis susitarimas
Įtampa tarp Irano ir TATENA išaugo nuo 2018 metų, kai tuometinis JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai išvedė Jungtines Valstijas iš branduolinio susitarimo tarp Irano ir pasaulio galybių. Nuo to laiko Iranas atsisakė visų susitarime numatytų apribojimų savo programai ir paspartino urano sodrinimą.
Pagal 2015 metų susitarimą, Iranui buvo leidžiama sodrinti uraną iki 3,67 proc. lygio, turėti maždaug 300 kg atsargų ir naudoti tik labai paprastas sodrinimo centrifugas.
Iranas sutiko apriboti savo branduolinę programą mainais į sankcijų sušvelninimą. Tuo metu JT inspektoriams buvo pavesta stebėti programą.
Naujausioje TATENA ataskaitoje taip pat teigiama, kad Teheranas neperžiūrėjo savo 2023-iųjų rugsėjo sprendimo uždrausti agentūros inspektoriams toliau stebėti jo branduolinę programą, ir priduriama, kad tikimasi, jog šiitiška respublika „tai padarys vykstant agentūros ir Irano konsultacijoms“.
Dokumente teigiama, kad R. Grossi labai apgailestauja dėl Irano sprendimo uždrausti inspektoriams atvykti į Iraną, o šio sprendimo atšaukimas „tebėra būtinas, kad agentūra galėtų veiksmingai vykdyti patikros veiklą Irane“.
Ataskaitoje pripažįstama, kad dėl netikėtos Irano prezidento Ebrahimo Raisi ir užsienio reikalų ministro Hosseino Amirabdollahiano mirties sustojo TATENA derybos su Teheranu, siekiant pagerinti bendradarbiavimą.
Prieš gegužės 19-osios sraigtasparnio katastrofą Iranas buvo sutikęs gegužės 20-ąją surengti technines derybas su TATENA, praėjus mėnesiui po R. Grossi vizito.
Tačiau šie susitikimai dėl avarijos taip ir neįvyko. Po to Iranas nusiuntė laišką, kuriame nurodė, kad jo branduolinės veiklos grupė nori tęsti diskusijas Teherane abiem pusėms tinkamu laiku.
Ataskaitoje TATENA nurodo vis dar laukianti Irano atsakymų dėl urano dalelių, rastų dviejuose objektuose, kurių Teheranas nedeklaravo kaip galimų branduolinių objektų, kilmės ir dabartinės buvimo vietos.
Joje teigiama, kad šis klausimas turi būti išspręstas, nes priešingu atveju agentūra „negalės patvirtinti Irano deklaracijų teisingumo ir išsamumo“ pagal Teherano ir TATENA susitarimą dėl garantijų.
Ataskaitoje taip pat teigiama, kad kol kas nepadaryta jokios pažangos įrengiant daugiau stebėjimo įrangos, įskaitant kameras, kurios buvo pašalintos 2022 metų birželį.