Rinkėjai ignoravo Pekino pakartotinius raginimus nebalsuoti už Lai Ching-te, taip užtikrindami pergalę žmogui, kurį Kinijos valdančioji Komunistų partija laiko pavojingu separatistu.
Pekinas, kuris Taivaną laiko savo teritorija ir žada vieną dieną jį susigražinti, prireikus – jėga, į Lai Ching-te pergalę reagavo pareiškimu, kad tai nepakeis „neišvengiamos Kinijos susivienijimo tendencijos“.
Valdančiosios Demokratinės pažangos partijos (DPP) atstovas Lai Ching-te prisiekė ginti salą nuo Kinijos bauginimų ir Taivano užsienio reikalų ministerija sekmadienį liepė Pekinui pripažinti rinkimų rezultatus.
„Užsienio reikalų ministerija ragina Pekino vadovybę gerbti rinkimų rezultatus, susitaikyti su realybe ir nustoti spausti Taivaną, kad santykiai abipus sąsiaurio grįžtų į teisingas vėžes“, – sakoma pareiškime.
Po Pekino diplomatiniu spaudimu ir beveik kasdieniniais Kinijos naikintuvų skrydžiais pažymėtos kampanijos Lai Ching-te savo artimiausią varžovą Hou Yu-ih iš opozicinio Kuomintango (Gomindano, KMT) nugalėjo daugiau kaip 900 tūkst. balsų persvara.
Savo pergalės kalboje 64-erių Lai Ching-te sveikino rinkėjus, kad nepasidavė „išorės jėgoms“, bandančioms paveikti rinkimus.
Jis sakė norintis bendradarbiauti su Kinija – didžiausia Taivano prekybos partnere – ir išlaikyti taiką bei stabilumą, bet pažadėjo nebūsiąs įbaugintas Kinijos karingo nusiteikimo.
„Mes esame pasiryžę apginti Taivaną nuo besitęsiančių grasinimų ir bauginimų“, – jis sakė rėmėjams.
Taivano gynybos ministerijos duomenimis, rinkimų dieną vandenyse aplink salą pastebėti keturi Kinijos kariniai laivai, praskrido vienas oro balionas.
Prieš rinkimus Kinija perspėjo Taivaną „pasirinkti teisingai“, sakydamas, kad Lai Ching-te salą priartins prie karo.
Lai Ching-te pareigas pradės eiti gegužės 20 dieną, kartu su jo pasirinkta viceprezidente Hsiao Bi-khim, buvusia Taivano atstove Jungtinėse Valstijose.
Lai Ching-te ir Hsiao Bi-khim abu buvo tapę dezinformacinės kampanijos, kurią ekspertai siejo su Kinija, taikiniais.
72 proc. aktyvumas pademonstravo rinkėjų entuziazmą, ir sekmadienį vienas iš rinkėjų Tsai Jin-hui Pekinui sakė rūpintis savo reikalais.
„Ką galvoja Kinija, yra Kinijos reikalas. Mes renkame prezidentą savo šaliai“, – AFP sakė 62-ejų taksi vairuotojas.
„Aš tikiu, kad vieną dieną pasaulis pripažins Taivaną kaip nepriklausomą valstybę“, – pridūrė jis.
Jungtinės Valstijos ir Britanija pasveikino Lai Ching-te su pergale, o Europos Sąjunga – Taivaną sėkmingai surengus rinkimus.
Taivano sąsiauris vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje
Pasaulio galingieji suinteresuoti, kad Kinijos ir Taivano santykiai būtų kuo stabilesni, nes ši sala vaidina svarbų vaidmenį pasaulio ekonomikoje.
Taivano sąsiauris yra viena svarbiausių pasaulio jūrų prekybos arterijų, o pati sala yra pagrindinė technologijų, ypač gyvybiškai svarbių puslaidininkių – mažyčių lustų, kurie naudojami pradedant išmaniaisiais telefonais ir baigiant raketų sistemomis, gamintoja.
Lai Ching-te ir DPP sušvelnino ankstesnius raginimus paskelbti nepriklausomybę, sakydami, kad formalus pripažinimas nėra reikalingas, nes Taivanas jau yra iš esmės nepriklausomas.
Tačiau Kinija vis dar mano, kad taivaniečiai per daug priartėjo prie nepriklausomybės – raudonos linijos komunistinei milžinei.
Pekinas oficialius ryšius su dabartine DPP atstovaujančia prezidente Tsai Ing-wen nutraukė 2016 metais ir nesitikima, kad nusileis dėl Lai Ching-te, taip dar ketveriems metams sąsiaurio šalių santykius palikdamas įšaldytus.
„Valdančiosios partijos beprecedentė trečia iš eilės prezidento rinkimų pergalė nuvils Kiniją, bet mažai tikėtina, kad ji artimiausiu metu kaip nors pakeis Pekino susivienijimo strategiją“, – analitiniame straipsnyje paskelbė Jungtinėse Valstijose įsikūrusio „German Marshal“ fondo Taivano ir Kinijos santykių ekspertė Bonnie Glaser.
Bet artimiausių dienų klausimas – koks bus Kinijos atsakas: ar Pekinas į rinkimus reaguos tik diplomatinėmis priemonėmis, ar padidins jėgos demonstravimą.
Galimas konflikto židinys bus po rinkimų planuojamas neoficialios JAV delegacijos vizitas, apie kurį paskelbė prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracijos aukšto rango pareigūnas.
Ši delegacija, į kurią įeina buvęs JAV nacionalinio saugumo patarėjas ir buvęs valstybės sekretoriaus pavaduotojas, turi atvykti sekmadienį.
Delegacija pirmadienį susitiks su „įvairiais svarbiais politiniais veikėjais“, sakoma salos faktinės JAV ambasados pareiškime.
Visgi jame nenurodyta, kiek laiko truks vizitas.
Kaip ir dauguma valstybių, Jungtinės Valstijos oficialiai nepripažįsta Taivano, tačiau palaiko glaudžius neoficialius ryšius ir yra pagrindinis salos ginklų tiekėjas.
Tuometinės JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Taivaną 2022 metais sukėlė Pekino įniršį, iššaukęs didžiausias Kinijos karines pratybas aplink salą, kuriose dalyvavo karo laivai, raketos ir naikintuvai.
Lai Ching-te prezidentavimui įtakos gali turėti lapkričio mėnesį vyksiantys JAV rinkimai, nes galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus gali reikšti visiškai skirtingą požiūrį nei J. Bideno.
