Ekspertas pažymėjo, kad Rusija turi demografinį pranašumą prieš Ukrainą, o „Pirmasis pasaulinis karas galiausiai baigėsi dėl to, kad Sąjungininkai turėjo daugiau karių“.
„Šį kartą demografinį pranašumą turi Rusija, kurios gyventojų skaičius tris su puse karto viršija Ukrainos gyventojų skaičių“, – rašė D. Hannanas.
Be to, Kremlius dalį savo ekonomikos nukreipė atgaivinti karo pramonei – į gynybos produktus, ginklus ir šaudmenis.
Tačiau nepaisant to, kad Kremlius užkūrė Rusijos ekonomikos variklį ir daugumai šalies gyventojų dėl to auga atlyginimai bei rekordiškai sumažėjo nedarbas, šis efektas laikinas. Rusijoje auga ne tik atlyginimai, o ir infliacija, našta perkeliama ant vartotojų pečių.
„Ilgalaikės perėjimo prie karo ekonomikos išlaidos Rusijos žmonėms yra siaubingos. Vladimiras Putinas pasmerkė savo ilgai kentėjusius žmones ilgiems skurdo ir bado metams. Tačiau kol kas tai veikia“, – rašė D. Hannanas.
Įspėja dėl derybų
Analitikas nerimauja, kad Rusijai kovos lauke pasimokius iš ankstesnių savo klaidų ir sugebėjus sukurti patikimą gynybos liniją Ukrainoje, Vladimirui Putinui užteks palūkėti mažiau nei metus – iki JAV prezidento rinkimų.
„Net jei Donaldas Trumpas nebus išrinktas – buvęs prezidentas neslepia susižavėjimo Rusijos tironu ir kartą pareiškė, kad Putinu pasitiki labiau nei JAV saugumo tarnybomis, – respublikonų kongresmenai pasisakė prieš karą. Praėjusią savaitę jie užblokavo prezidento J. Bideno pagalbos paketą Ukrainai.
Jų rūpestis esą yra finansinis, tačiau svarbesnis motyvas gali būti jų šališka nemeilė Bidenui – tas pats negarbingas impulsas, dėl kurio ankstesnė respublikonų kongresmenų karta priešinosi Harry Trumano karui Korėjoje“, – rašo D. Hannanas.
Analitikas ypač nerimauja dėl pasaulio spaudimo Ukrainai sėsti prie derybų stalo Rusijai palankiomis sąlygomis.
„Jei taip nutiks, Vakarų demokratijoms gresia Sueco lygio katastrofa. Bet koks susitarimas, kuriuo bus atlyginta už Rusijos agresiją, bus ženklas likusiam pasauliui, kad NATO, turėdama visą savo kolektyvinį turtą ir ginkluotę, nesugebėjo pasiekti minimalaus tikslo – išgelbėti šalį, kurią ginti įsipareigojo dvi galingiausios jos narės – JAV ir Jungtinė Karalystė“, – toliau rašo D. Hannanas.
„Rusijos pergalė reikštų katastrofišką Vakarų ir su jais susijusių idėjų – asmens laisvės, demokratijos ir žmogaus teisių – prestižo praradimą. Konfliktai plis, nes režimai, kuriems niekada nerūpėjo liberalios vertybės, supras, kad nebėra, kas jiems sutrukdytų. Skandalingos Venesuelos pretenzijos Gajanai yra tik šio proceso pradžia“, – įspėja D. Hannanas.
Tiesa, jis tvirtina, kad vis dar įmanoma įsivaizduoti taikos susitarimą, kuriame Rusijai nebūtų atvirai atlyginama už agresiją.
„Galbūt rytinės [Ukrainos] sritys galėtų išsikovoti autonomiją, galbūt demilitarizuotame Kryme būtų galima surengti tarptautiniu mastu prižiūrimą referendumą. Tačiau jei Rusija galiausiai jėga aneksuos žemę, pralaimės ne tik Vakarai, bet ir visa po 1945 m. galiojusi tarptautinė tvarka“, – komentarą baigė D. Hannanas.
