demografija

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukėlė diskusijų paragindamas savo piliečius darbo pertraukas, pavyzdžiui, pietų ar kavos pertraukėles, išnaudoti lytiniams santykiams – tai dalis drąsios strategijos, kuria siekiama kovoti su mažėjančiu gimstamumu šalyje, skelbia portalas „Hindustan Times“. Kaip rašo „Metro“, šiuo metu Rusijoje vienai moteriai tenka apie 1,5 vaiko, o tai yra gerokai mažiau nei 2,1 vaiko, reikalingo gyventojų skaičiui išlaikyti.

Naujausi tyrimai atskleidžia, kad lietuviai vis mažiau tuokiasi. Pasak ekspertų, palyginus praėjusius metus su ankstesniais, santuokų skaičius šalyje sumažėjo net 11 procentų. O viena iš dažniausių priežasčių – moterys siekia karjeros aukštumų, vėliau planuoja vaikus ir santuoką.  Pasak ekspertų, dabartinė karta subręsta kur kas vėliau, nori pasimėgauti gyvenimu. Daugiau apie tai – TV3 žiniose. Aiškėja, kad lietuviai vis mažiau tuokiasi.

Lietuvoje smarkiai mažėja naujagimių skaičius. Pernai gimė vos 20 tūkstančių kūdikių, tai net 2 tūkstančiais mažiau nei užpernai. Kartu pastebima, kad vyresni žmonės dirba vis ilgiau. O bendras gyventojų skaičius Lietuvoje toliau auga. Į šalį sugrįžusių lietuvių ir atvykusių užsieniečių daugiau nei išvykusiųjų.

Praėjusių metų rugsėjį sužinojome, jog Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, – taip rodė Migracijos departamento turima statistika. Nuo to laiko iki 2024-ųjų pradžios atvykėlių mūsų šalyje dar padaugėjo, o bendras gyventojų skaičius perkopė 3 mln., skelbia „Kas vyksta Kaune“. 2018 metais, anot renkuosilietuvą.lt, Lietuvoje gyveno 145 tūkst.

Liūdnos demografinės tendencijos Lietuvoje. Pirmą kartą šalies istrorijoje naujų pensininkų skaičius šiemet bus didesnis, nei jaunų žmonių, pradedančių dirbti. Senjorus valstybei išlaikyti darosi vis sunkiau, dėl to specialistai turi net kelis pasiūlymus: dirbti ilgiau ir į Lietuvą įsileisti daugiau darbo jėgos iš užsienio.  Ilgiau nei 40 metų išdirbusi marijampolietė Irena pasakojo, kad pensijos jai vos užtenka būtiniausioms išlaidoms padengti.

Remiantis Rusijos Federalinės valstybinės statistikos tarnybos paskelbtais duomenimis, per ateinančius du dešimtmečius Rusijos gyventojų skaičius gali sumažėti daugiau kaip 10 proc. Ši prognozė paremta seniai išsakytu susirūpinimu dėl demografinės krizės Rusijoje, kurios gyventojų skaičius 1994 m. pasiekė aukščiausią tašką – 149 mln. žmonių, tačiau nuo to laiko dabar sumažėjo iki 146 mln.

Siekiama mažinti paramą, skiriamą jaunoms šeimoms regionuose. Finansinės paramos teikimo modelis keičiamas siekiant efektyviau panaudoti mokesčių mokėtojų lėšas bei skatinant prie paramos labiau prisidėti savivaldybes. Apie tai, kodėl taip daroma, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalba Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas ir Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus.

Rusijos Federaciją užklupo ne ginkluotės, o demografijos krizė. Suprasdamas problemos mastą, šalies prezidentas Vladimiras Putinas ėmėsi tam tikrų veiksmų krizei spręsti, skelbia „Financial Times“. 2022 m. vasarą Rusija atkūrė sovietmečio laikų Motinos didvyrės apdovanojimą moterims, pagimdžiusioms ne mažiau kaip dešimt vaikų. O 2023 m. lapkritį dar vienu prezidento dekretu 2024-ieji paskelbti „šeimos metais“. „Putinas yra apsėstas šios demografinės problemos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pirmadienį Briuselyje dalyvaus Europos Parlamente rengiamoje asamblėjoje, skirtoje socialinėms ir demografinėms Europos Sąjungos problemoms aptarti.

Eurostatas prognozuoja, kad iki 2100-ųjų Lietuvoje gyventojų sumažės trečdaliu – iki 1,78 mln. žmonių. Naujausiais surašymo duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 2,81 mln. gyventojų. Remiantis prognozuojamais duomenimis, 2070 metais Lietuvoje gyvens 2 mln., o 2085 – 1,85 mln. žmonių. Eurostatas skaičiuoja, kad bendras Europos Sąjungos (ES) gyventojų skaičius 2100 metais bus 6 proc., arba 27,3 mln. gyventojų, mažesnis, palyginti su 2022-aisiais, ir sieks 420 milijonų.

Rusijai gresia demografinė tragedija. Per pastaruosius trejus metus dėl karo, ligų ir emigracijos šalis prarado apie 2 mln. daugiau gyventojų nei įprastai. 15-mečių Rusijos vaikinų prognozuojama gyvenimo trukmė sumažėjo beveik penkeriais metais, iki tokio pat lygio kaip ir Haityje. 2022-ųjų balandį gimusių rusų skaičius buvo ne didesnis nei Hitlerio okupacijos mėnesiais.

Karas Ukrainoje dar labiau pablogino Rusijos demografinę krizę, kuri prasidėjo dar gerokai prieš įsiveržimą ir COVID-19 pandemiją, skelbiama „The Economist“ tyrime. Dėl siautėjusio koronaviruso, karo Ukrainoje ir masinio jaunų rusų emigravimo Rusija neteko 2 mln. žmonių daugiau negu buvo planuota.

Latvijoje 2022 metų lapkritį gimė 1 053 kūdikiai ir mėnesio gimstamumo rodiklis buvo mažiausias per visą nepriklausomybės laikotarpį, parodė išankstiniai nacionalinės statistikos tarnybos duomenys, kurie apibendrinami nuo 1995 metų sausio.

Lietuvos gyventojai senėja. Kaip rodo „Eurostat“ statistika, kurios duomenis skelbia tinklaraštis Euroblogas.lt, nuo 2011 m. iki 2021 m. Lietuvos gyventojų amžiaus mediana padidėjo 3 metais. Dabar medianinis amžius Lietuvoje yra 44,1 m., o prieš dešimtmetį buvo 41,1 m. Mediana yra skaičių aibės centrinis skaičius, kuris aibę dalija į dvi dalis – mažesnių už medianą ir didesnių už medianą. Taigi, jei tau yra 44,1 m., tai pusė Lietuvos yra už tave jaunesni, o kita pusė už tave vyresni.

2023 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 860 tūkst. nuolatinių gyventojų – 54 tūkst. daugiau negu prieš metus, remdamasi išankstiniais duomenimis, praneša Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. nuolatinių gyventojų skaičiaus pokyčiui įtakos turėjo dėl didelio karo pabėgėlių iš Ukrainos skaičiaus padidėjusi teigiama neto tarptautinė migracija – 72,4 tūkst.

„Eurostat“ prognozuoja, kad po 20 metų liks tik 2 mln. lietuvių. Anot Seimo socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko Justo Džiugelio, tai gali tapti ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo problema. Ir toliau sparčiai mažėjant gyventojų gali nutikti taip, kad šalis nebesugebės pati apsiginti.

Lietuvoje gimstamumas krenta į naujas žemumas – daugėja moterų, nenorinčių turėti vaikų. Demografai mano, kad planus vaikams lietuviai atidėlioja tiek dėl ekonominio sunkmečio, tiek dėl to, kad daugiau laiko nori skirti sau, karjerai ir kelionėms. Ir tik vėliau ima mąstyti apie šeimos pagausėjimą. Kiti renkasi bevaikystę.

Gimstamumas Lietuvoje mažėja, bet yra ir gerų žinių – gimdančios moterys vidutiniškai susilaukia panašiai tiek pat vaikų kaip ir ankstesnėse kartose – po du, sako demografė prof. Vlada Stankūnienė. Pasak demografijos specialistės, nerimą kelia tai, kad didėja vaikų iš viso neturinčių moterų dalis, o esminę įtaką gimstamumo mažėjimui turi pastaruosius du dešimtmečius vykusi migracija, kai šalį paliko reproduktyvaus amžiaus moterys.

Spėlionės, kad per pandemiją užsidarę lietuviai į namus prisikvies gandrų, dužo į šipulius. Gimstamumas pernai buvo mažiausias per 60 metų – nuo pat stebėjimų pradžios. Ir – net perpus mažesnis nei buvo Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kai šalis skendėjo skurde. Jauni žmonės vis labiau nori daryti karjerą, keliauti po pasaulį, pramogauti ir atideda šeimos pagausėjimo planus vyresniam amžiui. Arba išvis atsisako minties turėti vaikų.

Esame įpratę girdėti, kad Lietuvos visuomenė sensta, bet pastaruoju metu gimstamumo rodikliai smuko rekordiškai. Sociologai nerimauja ir pripažįsta, kad tokio menko gimstamumo šalyje nebuvo 60 metų. Norintiems susilaukti vaikų koją pakiša ne tik pandemija, bet ir įvairios socialinės, ekonominės sistemos bėdos. Prognozuojama, kad toks demografinis sukrėtimas visuomenei brangiai kainuos: kai nevyksta natūrali kartų kaita, tenka uždaryti mokyklas ar net ligoninių skyrius.

Dar vieneri COVID-19 pandemijos metai Lietuvoje iššienavo tūkstančius gyvybių – šalyje per metus ženkliai sumažėjo gyventojų skaičius. Demografai teigia tokio mirčių skaičiaus kaip pernai nematę 60 metų. Statistikos departamentas pirmadienį pristatė metinius pagrindinius 2021 m. Lietuvos socialinius ir ekonominius rodiklius. Išaugęs mirtingumas Lietuvoje Pandemija ir susiklosčiusios aplinkybės labiausiai paveikė ne ekonominius rodiklius, bet demografinę situaciją.

Per dešimtmetį Lietuvoje gyventojų sumažėjo tiek, tarsi dingtų Panevėžys ir Klaipėda kartu sudėjus. Vis mažiau lietuvių gimsta, daugiau miršta ir vis toliau emigruoja. Visuomenė sensta ir traukiasi, tiesa lietuviai pagal tautybę vis dar sudaro 85 proc. gyventojų. Panevėžys – per dešimtmetį didžiausios gyventojų dalies netekęs miestas. Ten dešimtadaliu mažiau žmonių, vietoje buvusių 100 tūkst., dabar beliko 89 tūkst. Taip kalba panevėžiečiai: „Nėra darbų.

Lietuvos demografinė situacija dabar sunki kaip niekada – pernai šalyje gimė vos 25 tūkst. kūdikių. Padėtį dar labiau blogina ir COVID-19 pandemija, kuomet dėl kamuojančios nežinios ir nesaugumo jausmo šeimos nebenori susilaukti vaikų. Medikai nerimauja dėl to, kas laukia ateityje, kadangi Lietuvos gimdyvių amžiaus vidurkis vis auga. 2020 m. Lietuvoje gimė 25 144 kūdikiai. Palyginimui, 2016 m. šalyje gimė 30 623 vaikai.

Šį sausį Lietuvoje mirė apie 5 tūkst. žmonių – pusantro tūkstančio arba 41 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį prieš metus, rodo trečiadienį Statistikos departamento paskelbti demografiniai rodikliai. Pagal juos, sausį Lietuvoje mirė 4 981 žmogus, kai 2020 metų sausį – 3 530 žmonių.

Praėjusieji metai buvo nuostolingi Kėdainiams demografine prasme. Kėdainių civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus duomenimis, per 2020 metus rajone gimė 359 mažyliai. Tai beveik šimtu mažiau nei pernai. O mirė 855 asmenys – beveik šimtu daugiau nei pernai. Vien per gruodžio mėnesio pirmąją savaitę buvo fiksuoti 49 mirčių atvejai, kai įprastai per visą gruodį fiksuojama apie 90 mirčių. Iš viso gruodžio mėnesį mirė 116 Kėdainių rajono gyventojų.

Su diskriminacija dėl vyresnio amžiaus darbo rinkoje susiduriama perkopus vos 40 metų amžių. Tuo metu palankiausiai darbo rinkoje vertinami nuo 26 iki 35 metų specialistai. Visgi demografinės tendencijos rodo, kad šios amžiaus grupės žmonių Lietuvoje artimiausioje ateityje gerokai sumažės.

Jeigu brolis tampa tėvu ar kolegė nėščia: vaiko atsiradimas artimoje aplinkoje gali sukelti tam tikrą grandininę reakciją planuojant šeimą. Vokietijos Bambergo universiteto mokslininkai nustatė ir publikavo mokslo leidinyje „Demography“ tyrimą, kuriame tvirtinama, kad nėštumas gali būti „užkrečiamas“. Tyrime teigiama, kad moters nėštumo tikimybė išauga, kuomet mama tampa jos kolegė.

Keleriais metais ilgesnė gyvenimo trukmė ir masinis gyventojų persikėlimas iš kaimų į miestus, tačiau vis labiau senstanti ir mažiau gimdanti visuomenė, beveik nekitęs santuokų, bet tūkstančiais išaugęs ištuokų skaičius – štai, kaip per šimtmetį nuo savo nepriklausomybės paskelbimo pasikeitė Lietuva. Lietuvos Respublikos nepriklausomybė paskelbta 1918 m. vasario 16 dieną. Minint Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, portalas tv3.lt kviečia susipažinti, kaip nuo tada pasikeitė gyvenimas Lietuvoje.

Vienas vaiko pinigų iniciatorių, valstietis Tomas Tomilinas, dar 2017 metų pabaigoje tvirtino, kad išmokos tėvams prisidės prie gimstamumo Lietuvoje didėjimo. Deja, realybė, bent kol kas, atrodo niūresnė, nes per dvejus metus, kol išmokami vaiko pinigai, teigiamų demografinių pokyčių nepastebėta. Maža to, ir tėvai, ir demografai tvirtina, kad išmokos tėvams nepaskatins jų susilaukti daugiau vaikų.

Lietuvos gyventojų gretoms ir toliau tebemažėjant, Vyriausybė kartu su įvairiomis institucijomis ieško būdų, kaip suvilioti Lietuvos piliečius grįžti gimtinėn arba čia pritraukti užsienio specialistų. Tarp planuojamų veiksmų – Lietuvos įvaizdžio gerinimas, pagalba darbdaviams, siekiantiems įdarbinti Lietuvos emigrantus ar užsieniečius, ir parama, norintiems mokytis lietuvių kalbos.

Laikai, kai dainavome apie tris milijonus lietuvių, panašu, greitai liks praeityje, nes Lietuvos demografinė prognozė rodo, kad po kelių dešimtmečių šalyje teliks du milijonai gyventojų. Dabartinė Lietuvos demografinė situacija išties liūdna – gyventojų skaičius mažėja dėl mirtingumo ir emigracijos, sparčiai mažėja jaunų gyventojų skaičius. Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 2,8 mln. gyventojų – beveik 15 tūkst. mažiau nei prieš metus.

Pastaruoju metu nekilnojamojo turto ekspertai vis dažniau šneka, kad artėja demografinė duobė, kuri gali daryti įtaką būsto kainoms. Iki šiol buvo kalbama, kad Lietuvoje – demografinis pakilimas, kuris nekilnojamojo turto paklausą išlaikė aukštame lygyje. Tai rodo, kad demografiniai iššūkiai yra svarbūs nekilnojamojo turto rinką. Apie tai TV3 studijoje kalba žurnalistas Artūras Anužis ir NT ekspertas Arnoldas Antanavičius.

Dėl neigiamų demografijos tendencijų per metus moksleivių ir studentų skaičius Lietuvoje sumažėjo dar 18 tūkstančių, skelbia Statistikos departamentas. Departamento duomenimis, 2018–2019 mokslo metų pradžioje šalies mokymo įstaigose mokėsi ir studijavo 468 tūkst. mokinių ir studentų – tai yra 3,7 proc. mažiau, nei metais anksčiau. Labiausiai, 7,9 tūkstančiais arba beveik penktadaliu, sumažėjo besimokančių profesinėse įstaigose – šių moksleivių pernai rugsėjį buvo 34,2 tūkstančio.

Gyventojų senėjimas ir gyventojų skaičiaus mažėjimas – tokias dvi demografines tendencijas šiuo metu mato Lietuva. Ir jei šalies valdantieji nesiims pokyčių suvaldyti migracijos srautus bei mažėjantį gimstančių vaikų skaičių, specialistai prognozuoja, kad jau 2035-aisias šalyje gyvens viso labo 2,4 mln. gyventojų. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln. gyventojų, rodo naujausi Registrų centro duomenys.

Šį pavasarį kartu su parskrendančiais paukščiais lietuviai džiaugėsi ir pagausėjusiomis tautiečių gretomis – Lietuvoje gyvenamąją vietą deklaravo per 3 mln. gyventojų. Tačiau analizuojant statistiką atrodo, kad šis gyventojų gausėjimas tėra popierinis, mat nemaža dalis Lietuvos emigrantų svetur gimusias atžalas registruoja Lietuvoje, o tada vėl pakelia sparnus iš tėvynės. Balandžio 1 dieną savo gyvenamąją vietą Lietuvoje buvo deklaravę 3,026 mln.

Praėjus metams po to, kai Lietuvoje imti mokėti vadinamieji vaiko pinigai, aiškėja tendencija, kad šias išmokas šalyje dažniausiai gauna šeimos, kuriose suaugę augina su vaikus, kiek mažiau – šeimos, kur auga viena atžala, trečioje vietoje – daugiavaikės šeimos.

Viešojoje erdvėje vis kyla diskusijų, ar pensinis amžius turėtų būti ilginamas. Kai kuriose Europos šalyse planuojama, kad į pensiją žmogus išeis tik sulaukęs 72 metų. Tai gali nutikti ir Lietuvoje, tačiau netapti problema, jei, anot Vilniaus universiteto profesoriaus, būsime įgyvendinę bent porą dalykų.

Lietuvai beliko keli metai. Tokį nuosprendį skelbia profesorius ir ekonomistas tyrinėdami demografinę situaciją. Daugėjant pensinio amžiaus žmonių skaičiui, darbingiems išvykstant į užsienį, šalis gali įklimpti į itin rimtas problemas. Lietuvos socialinių tyrimų centro Darbo rinkos tyrimų instituto direktorius Boguslavas Gruževskis Lietuvos demografijos forume kalbėjo, kad pokyčiai gyventojų amžiaus struktūroje apima visą Europą: Europa yra labiausiai senstanti pasaulio dalis.

Demografijos problemai Lietuvoje vis gilėjant, mokslininkai, politikai ir verslininkai ieško atsakymų, ko imtis, kad žmonės ne tik neemigruotų, bet jau ir išvykusieji sugrįžtų. Pristatytas naujas tyrimas atskleidė, kad sprendimą šalį palikti lėmė ir emocinė žmogaus būsena. Lietuvos demografijos forume „Ar vėl tapsime 3 milijonų šalimi?“ mokslininkai pristatė tyrimą, kurio metu nustatė, kad nors ekonominė gyventojų padėtis ir labai svarbi, sprendimą išvykti lėmė ne vien tai.

Lietuvai išgyvenant sunkų demografinį laikotarpį – mažėjant gimstamumui, besitęsiant emigracijai, Vyriausybė paruošė trijų tikslų planą, kuriuo sieks, kad situacija pasikeistų. LR Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis teigia, kad šiuo metu gyvename demografinės krizės sąlygomis, kai gimstamumas nėra didelis, o šalia dar ir emigracija. „Apie tai, kiek išvykę, galime diskutuoti.

Demografiniu atžvilgiu Lietuvos, panašu, laukia ne patys geriausi laikai – jei gyventojų mažėjimo tendencijos išliks panašios, dabar į darbo rinką ateinantiems jaunuoliams bus sunku tikėtis gausios pensijos. Apie tai įspėja ir ekonomistai, ir demografai, pabrėždami, kad metas ruoštis „demografinei žiemai“, o savo ateities pensija rūpintis patiems, nesitikint duonos kąsnio iš valstybinio biudžeto. Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. Lietuvos gyveno 2,82 mln. gyventojų.

Kol valdžia giriasi kylančia ekonomika, šalies mokslininkai Lietuvai prognozuoja tikrą demografinės krizės apogėjų. Esą jau šiemet Lietuvoje gims mažiausiai kūdikių per pastaruosius 60 metų. Ir kasmet situacija tik dramatiškai blogės. Mokslininkai aiškina, kad dėl to kalta rekordinė emigracija. Be to, ir pačios lietuvės gimdyti ryžtasi vis vėliau ir vis mažiau vaikų. 31–ų Sandrai medikai žadėjo sūnų. Tačiau į pasaulį atėjo pustrečio kilogramo sverianti Amelija. Dabar ji augina dvi atžalas.

Demografinės problemos apnikusios visą Europą. Senėjančių žmonių daugėja, o jaunų mažėja. Tam įtakos turi ir tai, kad moterys vis vėlina gimdymo amžių. Eurostato duomenis, vidutiniškai pirmojo vaiko moteris Europos Sąjungoje susilaukia, kai jai būna 29 metai. Eurostatas dalinasi naujausia turima statistika, t.y. 2016 metų.

Nors paskutinio 2017 metų mėnesio rezultatai džiuginantys – žmonių iš šalies išvyko mažiau nei atvyko, apskritai žiūrint Lietuva atsiduria tarp šalių, labiausiai kenčiančių nuo gyventojų mažėjimo. Remiantis paskutinėmis tendencijomis apskaičiuota, kaip Lietuva ir likusi Europa atrodys po 32 metų. Labiausiai „nukraujavusi“ šalis 2050 metais – Moldova, netekusi kiek mažiau nei pusė savo gyventojų, o iš karto po jos – Lietuva.

Parskrendančių į Lietuvą ir tik besiruošiančių iškeliauti emigrantų skaičiai nepalyginami, bet norinčių grįžti netrūksta. Vis dėlto grįžti kartais yra sunkiau, nei atrodo – buvusiems emigrantams iškyla sunkumų ieškant darbo, kuriant verslą. Dešimtmetį Londone praleidęs palangiškis atvirai pasakoja, kas labiausiai stabdo norinčius grįžti tautiečius. 2015 m. į Lietuvą grįžo per 18 tūkst. emigrantų, 2016 m. – kiek daugiau nei 14 tūkst.

Siekiant pažaboti nevaldomus emigrantų srautus ir sparčiai tuštėjančius regionus, prezidentė kartu su savivaldybių merais aptarė, kaip galima spręsti šį klausimą. Didelius skaičius tautiečių prarandančių miestų merai atskleidė, kas jų manymu lemia liūdną statistiką ir kaip galima gelbėtis. 2016 m. Lietuvą paliko per 50 tūkst. piliečių, toks emigrantų skaičius jau buvo pasiektas iki 2017 m. lapkričio, rodo Statistikos departamento duomenys.

Taip kaip eisis 2018-ieji metai nemažai priklauso nuo valdžios. Ko tikėtis lietuviams kitąmet mūsų studijoje planais ir pažadais dalijosi premjeras Saulius Skvernelis.  Premjeras paklaustas ar tokių metų ir tikėjosi sakė, kad metai buvo labai intensyvūs ir nelengvi, tačiau manąs, kad padarytas neblogas pagrindas 2018 metams. S. Skvernelis reportaže taip pat pasisakė apie Seimo daugumos valdžią, ministrų darbą, Ramūną Karbauskį bei ateinančius prezidento rinkimus.

Dėl didelio emigracijos masto ir mažo gyventojų prieaugio sparčiai tuštėjant Lietuvos regionams, valdžiai ramybės neduoda iššūkis išsaugoti mažesnes Lietuvos gyvenvietes. Kadangi su regionų tuštėjimu susiduria dauguma šalių, verta mokytis iš teigiamos jų patirties, į pagalbą pasitelkiant verslą. 2001 m. surašymo duomenimis, Lietuvoje buvo 3,4 tūkst. gyvenviečių, kur nesurašyta nuolatinių gyventojų. Per 2011 m. surašymą užfiksuota per 4,2 tūkst. tokių vietų.

Rasti vieną receptą išspręsti emigracijos problemą neįmanoma, nes ir proceso priežastys įvairialypės – mažos pajamos ir aukštos kainos, socialinė atskirtis ir negatyvi būsena valstybėje. Kas lemia šias priežastis ir kaip galima jas išspręsti? Nuo 1990 m. iš Lietuvos emigravo per 679 tūkst. žmonių. 2016 m. dėl emigracijos į Vakarų Europą Lietuva neteko apie 30 tūkst. žmonių – iš Lietuvos emigravo 50,3 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų, o imigravo – 20,2 tūkst.