Vinilo plokštelėmis prekiaujanti parduotuvė „Mickes“ Stokholme, skirtingai negu daugelis muzikos įrašais prekiaujančių vietų Europoje, visą šį pandemijos laikotarpį veikė ir galėjo džiaugtis plūstančiais pirkėjais. Tačiau parduotuvės savininkas Micke Englundas „Financial Times“ pasakojo, kad nepaisant džiaugsmo dėl neuždarytos parduotuvės, jo verslas vis tiek stipriai nukentėjo dėl Covid-19.
„Kai kažkur kovo 12-ąją žmonės sužinojo apie koronavirusą, mes netekome per naktį apie 30 proc. Tai yra OK. Porą mėnesių tai veiktų. Tačiau po to bus labai, labai sunku“, – aiškino jis.
Kitoks Švedijos kelias
Švedija atsisakė sekti kitų Europos šalių pavyzdžiu ir neuždarė mokyklų ar darželių, o taip pat leido žmonėms laisvai judėti. Pagrindinis argumentas buvo tas, kad „drakoniškos priemonės“ nėra tvarios ir gali pridaryti bereikalingos žalos ekonomikai. Švedijos verslo lyderiai paskatino valdžią pagalvoti apie šalies ekonomiką prieš imantis taikyti griežtas priemones, o tuomet dar ir susidurti su socialiniais neramumais.
10 mln. gyventojų turinčioje Švedijoje užfiksuota daugiau nei 3,2 tūkst. mirčių nuo koronaviruso – daugiau nei trigubai viršytas kaimyninių Danijos, Suomijos ir Norvegijos rodiklis (bendras šių šalių gyventojų skaičius yra 15 mln.). Statistiškai Švedijoje vienam milijonui gyventojų tenka 311 mirčių nuo koronaviruso. Kaimyninėje Norvegijoje – 40.
Šią savaitę pasirodę Švedijos pirmojo 2020-ųjų ketvirčio BVP rodikliai nuteikia viltingai. Bent jau kovo mėnesį švedai atrodė daug geriau negu kitos ES šalys ir patyrė tik 0,3 proc. kritimą, kuomet euro zonos šalys krito 3,8 proc. Tačiau ekonomistai mano, kad Švedijai ilgalaikėje perspektyvoje nepavyks išvengti viso Europos ekonominio nuosmukio likimo. Europos Komisijos prognozėje Švedijai numatomas 6,1 proc. BVP kritimas šiais metais.
Riksbank, Švedijos centrinis bankas, pateikė netgi niūresnę prognozę, numatydamas, kad šalies BVP kris 7-10 proc., o nedarbas sieks 9-10,4 proc. Tokie skaičiai yra tikra katastrofa Skandinavijos valstybei, pažymima „Financial Times“.
„Kol kas per anksti teigti, kad mums seksis geriau už kitus. Mes manome, kad galų gale Švedijai viskas baigsis daugiau ar mažiau taip pat“, – cituojama buvusi Riksbank pinigų politikos padalinio vadovė Christina Nyman.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Švedijai gali nepasisekti yra paradoksali – tai yra nedidelė šalis, turinti laisvą ir atvirą ekonomiką ir išvystytą gamybos industriją. Sunkvežimių gamintojai „Volvo Group“ ir automobilių gamintojai „Volvo Cars“ buvo priversti sustabdyti savo gamybą kelioms savaitėms, ne dėl to, kad Švedijos valdžia įvedė apribojimus, o todėl, kad sutriko reikiamų dalių tiekimas visoje Europoje.
Švedai patys saviizoliavosi
Duomenys iš viešojo transporto, kredito kortelių naudojimo ir restoranų lankymo rodo, kad Švedijos žmonių vartojimo lygis yra stipriai kritęs. Švedijos valdžia skatino visus dirbti iš namų, kiek tai yra įmanoma ir laikytis socialinio atsiribojimo. Tačiau vartojimo kritimas yra ne toks staigus, kaip kitose Europos šalyse, kur buvo įvesti griežti apribojimai.
„Aktyvumas Švedijoje yra niūrus, gal ne taip niūriai atrodantis, kaip kitur, bet vis tiek, tai yra precedento neturintis kritimas“, – cituojamas „Capital Economics“ ekonomistas Davidas Oxley’us.
Jo teigimu, pirmasis ketvirtis atrodo pakankamai geras dėl geresnių, nei tikėtasi, sausio ir vasario mėnesių. Ch. Nyman teigimu, netaikydama dabartinės politikos koronaviruso sutramdymo atžvilgiu, Švedija būtų susidūrusi su dar didesnėmis problemomis. Ekspertės teigimu, ši šalis globalios recesijos metu nukenčia stipriau už kitas.
Švedijos SEB banko ekonomistai taip pat prognozuoja, kad šalies BVP kris 6,5 proc. šiais metais, panašiai, kaip ir JAV ar Vokietijos, tačiau kiek mažiau už Norvegijos, ar 9-10 proc. kritimą prognozuojamas Suomija ir Daniją. Visos šios šalys taikė itin griežtas karantino ir saviizoliacijos priemones.
Švedijos centrinio banko vadovas Stefanas Ingvesas į „Financial Times“ klausimą, ar pavyks švedams pasiekti geresnių rezultatų, atsakė: „Mes paprasčiausiai nežinome. Aš nesu epidemiologas. Yra labai daug nežinomųjų čia. Skirtingos šalys darys skirtingus dalykus, nes turi skirtingus būdus nuspręsti. Laikas parodys, kur mes atsidursime, lyginant su kitomis šalimis“.
Kai kurie ekspertai mano, kad Švedijai ilgalaikėje perspektyvoje gali padėti tai, kad žmonės nebus tokie išgąsdinti, kaip kitose šalyse ir greičiau įsilies į vartojimą. Tačiau kiti tvirtina, kad Švedija, kaip ir kitos šalys, yra priklausoma nuo eksporto ir tiekimo grandinių.
