Lietuvos parlamentas šiuo metu svarsto įstatymo pataisas, kurios leistų Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) tarybai lengviau atleisti transliuotojo generalinį direktorių. Be to, neseniai parlamentas įšaldė dabartinį LRT finansavimą trejiems metams. LRT darbuotojai surengė savaitės trukmės protestą prieš vyriausybės veiksmus.
Pasak ERR valdybos pirmininko E. Roose, šiuo metu visuomeninė žiniasklaida Lietuvoje patiria didesnį politikų spaudimą nei Estijoje.
„Situacija yra tokia pati arba galbūt net dar sudėtingesnė nei Estijoje, kur vykdomoji valdžia nori diktuoti, kaip turėtų būti valdoma visuomeninė žiniasklaida, kas turėtų jai vadovauti, kaip ji turėtų būti valdoma ir ką ji apskritai turėtų galvoti. Tai nėra beprecedentė situacija, atsiradusi pastarosiomis savaitėmis – ir Estijoje vyriausybės lygmeniu buvo pareikšta griežta nuomonė apie mūsų vadovybę ir tai, kaip mes esame valdomi. Deja, situacija yra panaši“, – sakė E. Roose.
Jis taip pat pabrėžė, kad situacija Lietuvoje rutuliojasi agresyviau, nes imtasi konkrečių darbų įstatymui pakeisti – įšaldyti visuomeninio transliuotojo biudžetą ir pertvarkyti jo vadovavimo modelį.
„Verta paminėti, kad jų biudžetas – duok Dieve mums tokių problemų – yra beveik dvigubai didesnis už mūsų. Mes dirbame su 40 mln. eurų ir keliais centais, o jie turi 80 mln. eurų ir nori juos įšaldyti ateinantiems trejiems metams“, – pridūrė jis.
Kalbėdamas apie valdymą, E. Roose paaiškino, kad Lietuvos koalicinė vyriausybė, kurią sudaro socialdemokratai ir kraštutinė dešinioji partija „Nemuno aušra“, nori pakeisti LRT vadovo skyrimo ir atleidimo tvarką. Pagal siūlomus pakeitimus, generalinis direktorius ir jo pavaduotojas būtų paskiriamas paprasta balsų dauguma – septyniais iš 12 tarybos narių balsų, o jų atleidimui užtektų tik šešių balsų.
„Anot vadovų, su kuriais kalbėjau, tai nėra tik teoriniai pasvarstymai – jie tikrai ketina pakeisti vadovybę ir patys perimti veiklą“, – pasakojo ERR vadovas.
„Kadangi kilo didelių protestų, premjerė, kaip pranešama, padarė išvadą, kad šeši balsai gali būti per mažai, ir dabar planuojama nustatyti septynių balsų kartelę vietoj dabartinės dviejų trečdalių balsų daugumos“, – teigė jis.
ERR vadovas akcentavo, kad sprendimas griežčiau kontroliuoti visuomeninį transliuotoją sukėlė didelių protestų ne tik visoje Lietuvos visuomenėje, bet ir tarp žurnalistų, įskaitant ir privačių žiniasklaidos priemonių atstovus.
Jis pridūrė, kad jautriau į spaudos laisvę reaguoja tie valdantieji, kuriems paprastai ypač sunku priimti kritiką.
„Dėl kažkokių priežasčių kai kurie politikai ją priima labiau asmeniškai nei kiti. Kiekvienas gali pats nuspręsti, kur yra ta riba, bet paprastai dalis politikų nesistengia keisti savęs – jie stengiasi pakeisti tuos, kurie apie juos kalba, ir tai, kaip jie kalba“, – tvirtino E. Roose.
„Galų gale, arba per kitus rinkimus, žiūrovai balsuos ne tik savo nuotolinio valdymo pulteliais, bet ir ateidami prie balsadėžių. Turiu nuojautą – galbūt pernelyg optimistišką – kad galiausiai šiuo klausimu pasisakys rinkėjai“, – sakė R. Roose.
Jis pastebėjo, kad politinė įtaka Lietuvos visuomeniniam transliuotojui yra žymiai didesnė nei ERR, nes dalį tarybos narių skiria prezidentas ir kitos institucijos, įskaitant Katalikų Bažnyčią.
Kaip rašė ELTA, viešojoje erdvėje verda diskusijos dėl Seime kelią besiskinančių iniciatyvų, susijusių su LRT. Praėjusią savaitę Seimas po pateikimo pritarė siūlymui supaprastinti LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarką.
Parlamentarai pasiūlė numatyti, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT generalinį direktorių galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais.
Šiuo metu įstatymas numato galimybę atleisti LRT generalinį direktorių tik tuo atveju, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių. Beje, šis balsavimas yra atviras. Taip pat LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą generaliniu direktoriumi turi pagrįsti viešuoju interesu.
Seimo veiksmams prieš LRT prieštaraujanti žiniasklaidos bendruomenė pirmadienį pranešė pradedanti savaitę truksiančias protesto akcijas, kurias vainikuos kitą savaitę prie Seimo vyksiantis mitingas. Bendruomenė reikalauja parlamentarų atmesti su LRT vadovo atleidimo tvarkos pakeitimais susijusias įstatymo pataisas ir įspėja, kad jos kelia grėsmę visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui, panašėja į bandymą užvaldyti LRT.
Peticiją prieš LRT politinį užvaldymą jau yra pasirašę per 110 tūkst. žmonių.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia kasdien nauji testai – išbandykite savo žinias ir smagiai praleiskite laiką.
