„Manau, kad tai yra nebloga mintis. Skirtingai nuo gripo infekcijos, Covid-19 virusine infekcija vaikai palyginti retai kada serga ir jie nėra tokie pavojingi kaip infekcijos šaltinis“, – teigė profesorius.
Jei lietuviai ir toliau laikysis karantino, saugosis ir sėdės namuose, tai panašu, kad rudenį smogs ir antroji banga, nes žmonės neturės jokio imuniteto.
„Labai maža dalis populiacijos persirgo ir įgijo imunitetą, nes mes stengiamės, kad nesusirgtų. Tikėtina, kas susikaups pakankamai viruso cirkuliacijos metu ir tas gali smogti kaip tik rudenį, kai žmonės pradės daugiau būti namuose, patalpose, mažiau laiko praleis lauke.
Kai rudenį padidės virusinių respiracinių infekcijų paplitimas, nes vasara jų tradiciškai būna mažiau, nes šviečia saulė ir žmonės daugiau būna lauke. Manau, kad antroji banga bus, tai yra tikėtina“, – sakė profesorius.
Kaip vertinate koronaviruso situaciją Lietuvoje? Pas mus užsikrėtusiųjų apie pusantro tūkstančių, o mirusiųjų – pusę šimto. Skaičiai tikrai nedideli, tai gal to net negalėtume pavadinti pirmąja banga, gal dar neatsirito iki mūsų?
Pirmoji banga atsirito ir ji jau baigiasi. Mes galime džiaugtis, kad esame Europos užkampis ir pas mus nebuvo tiesioginių reisų su Kinija. Kai mes paskelbėme ekstremalią situaciją, dar nebuvo nei vieno ligonio ir buvo įvestas karantinas.
Manau, kad Lietuva labai sėkmingai susidorojo su pirmąja banga. Jei paimsime pasaulio statistiką susirgusiųjų skaičių šimtui tūkstančių, tai Lietuvos rodikliai yra šiek tiek blogesni nei vidurkis. Pirmauja Ispanija, o antroje vietoje – Italija. Ten virš 300 atvejų šimtui tūkstančių gyventojų. O Lietuvoje 20-30 atvejų šimtui tūkstančiui gyventojų.
Jei paimsime mirtingumo rodiklius šimtui tūkstančių gyventojų – tai pirmoje vietoje taip pat pirmauja Ispanija, antroje – Italija, o Lietuva yra gerokai žemiau nei vidurkis. Manau, kad tai visai neblogi rodikliai.
Nerimą kelia tai, kad Lietuvoje didelis procentas susirgusių medikų – apie 20 proc. Tik Ispanijoje daugiau – apie 26 proc. O Italijoje mažiau kaip 5 proc. Kinijoje mažiau kaip 2 proc. Tai kelia abejonių, ar mūsų medikai tikrai turėjo tinkamas apsaugos priemones.
Kiek žinau, ministerija buvo nustačiusi keturis apsaugos lygius pagal pavojingumo užsikrėsti lygį. Mano nuomone, kiekvienas ligonis, kuris ateina su respiracine ligos simptomais – karščiavimu, gerklės skausmu, kosuliu, čiauduliu, ar viršutinių kvėpavimo takų infekcija – tai turėtų būti traktuojama kaip Covid-19.
Tas gydytojas, kuris priima tokį ligonį, tai jis turėtų turėti visas apsaugos priemones. Bet ministerijos buvo kita nuomonė. Infektologai, kurie kiekvieną dieną susiduria su tais ligoniais – tai jie turi aukščiausią lygį ir jiems tų priemonių netrūko ir netrūksta.
Kiek ligonių serga lengva ir kiek sunkia forma?
Galime džiaugtis, kad ta infekcija 80 proc. susirgusiųjų yra lengva arba vidutinio sunkumo forma ir nekelia pavojaus sveikatai ir gyvybei, gali būti gydoma namuose. 15 proc. tenka vežti į ligoninę, hospitalizuoti ir jiems reikalingas gydymas deguonimi, dar vadinama oksigenoterapija, nes jie dūsta. 5 proc. patenka į intensyvios terapijos ir reanimacijos skyrius, kuriems reikia jungti dirbtinį plaučių ventiliacijos aparatą. Iš jų apie pusę gali ir mirti.
Kadangi nėra vaistų, tik eksperimentiniai, kurių veikimas nėra labai stiprus ir įrodytas. Dar nėra vakcinos, kada ji bus dar niekas nežino, gal po kokių pusantrų metų ar vėliau, tai mums labai svarbu stiprinti įgimtą imuninę sistemą, kuri nusprendžia, ar mes papulsime į tą 80 proc. grupę, kurie perserga lengvai be pavojaus gyvybei, ar mes pateksim į tuos 20 proc., kuriai jau reikia gydymo ligoninėje ir kuriems jau gali būti pavojus gyvybei.
Svarbūs faktoriai: rūkymas, gretutinės ligos, amžius virš 60 metų, kadangi silpnėja įgimta imuninė sistema ir žmogaus organizmas nebegali gintis nuo visokių infekcijų.
Kaip manote, kiek gali tęstis pandemija? Ar rudenį galime turėti antrąją bangą, o gal ir trečiąją?
Jeigu analogiškai žiūrėtume kaip ir į gripo pandemijas, tai 2018 ir 2019 metais buvo keletas bangų ir ta pandemija tęsėsi keletą metų. Tačiau tolesnių pandemijų metu ne visada pasitaikydavo antrosios bangos: jos gali būti ir nebūti.
Mes čia tik galime spėlioti ir prognozuoti, o tai yra labai sunku. Dauguma specialistų sutinka, kad greičiausiai bus, tikėtina, nors niekas negali garantuoti 100 proc., kadangi tai yra naujas virusas ir nežinoma, kaip jis elgsis.
Kalbant apie imuniteto formavimąsi, pasigirsta diskusijų, galbūt geriau būtų, jog daugiau žmonių koronavirusu persirgtų vasarą nei rudenį?
Tai diskusinis dalykas. Švedai žiūri kitaip į Covid-19 infekciją ir jie nepaskelbė karantino, neuždarė kavinių, restoranų. Pas juos jaunimas sėdi, valgo ir renginiai vyksta. Tačiau, žmonės virš 60 metų sėdi namuose ir jiems griežtai pasakyta nevaikščioti, būti namuose, kadangi tai grupė, kuri sunkiai serga ir miršta.
Švedai nori, kad kuo didesnė visuomenės dalis susirgtų, įgytų imunitetą, kalbu apie jaunimą. Tada senoliai, kurie sėdėjo namuose, jiems bus mažiau pavojinga. Mažesni šansai užsikrėsti, nes viruso cirkuliacija sumažėja iki minimalių skaičių, kai kolektyvinis imunitetas siekia apie 60-70 proc. Tai tuomet toks kiekis populiacijos turi apsauginius neutralizuojančius antikūnus, kurie apsaugo ne nuo užsikrėtimo, o nuo ligos.
Ateitis parodys, ar pasirinkę tokią strategiją švedai laimės: ar švedai, kurie neįvedė karantino, ar jų ekonomika mažiau bus nukentėjusi nei mūsų.
Kaip manote, kodėl skirtingose šalyse taip skiriasi viruso paplitimas? Ar pastebite tendencija, kad buvusiose sovietų bloko šalyse ir kitose ta Covid-19 banga nelabai kilo? Kaip manote, ar tai gali būti dėl tuberkuliozės vakcinos?
Dėl tuberkuliozės vakcinos yra įvairių hipotezių. Yra duomenų, kad tuose pokomunistinėse šalyse, kur buvo darytos tos BCG – tai lyg tai ir mažiau sergama. Tai aiškinama, kad yra treniruota ir įgimta imuninė sistema, ji labiau pasiruošusi kovoti su visokiais įsibrovėliais ir patogeniniais mikroorganizmais. Bet visi autoriai, kurie apie tai kalba, kad reikalingi dar papildomi tyrimai, kurie patvirtintų arba paneigtų šią hipotezę.
Koronavirusas klastinga liga, nes mokslininkams nepavyksta jo elgesio prognozuoti. Kaip jūs vertinate?
Koronavirusas kaip ir kiti koronavirusai – tai ribonukleino rūgštį turintis (RNR). Tai reiškia, kad jie yra linkę mutuoti, keistis kaip ir gripo virusai. Kadangi tai naujas virusas – tai mes nuolat išgirstame kažką naują iš tyrimų ir yra visokių duomenų lyg tai pakartotiniai susirgimai, neaišku, kaip ilgai tas imunitetas laikosi, kad yra labai daug sveikų nešiotojų.
Virusas tikrai paslaptingas, neištirtas ir daug nežinomųjų. Bet kuo toliau, tuo daugiau žinosime apie jį, nes visas pasaulis labai daug skiria moksliniams tyrimams ir vakcinos sukūrimui bei bandymams, vaistų paieškoms ir bandymams.
Bet yra visokių ir sąmokslo teorijų, kad ji buvo sukurta kaip biologinis ginklas. Kad ji Uhano teritorijoje paskleista. Kaip teigia virusologai, kad pasaulyje dar kol kas nėra tokios technologijos, kuri leistų sukurti naują virusą. Neaišku, kam reikėtų tai daryti, todėl tai ir lieka kaip sąmokslo teorijos.
A. Veryga: mokinių grįžimas į mokyklas būtų repeticija prieš rugsėjį
Mokinių grįžimas į mokyklas dviem savaitėms ugdymo procese ypatingai didelės reikšmės gal ir neturėtų, bet būtų generalinė repeticija prieš rugsėjį, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Vaikai amžinai namuose nesėdės. Pažiūrėsime, kaip seksis darželiams, praėjus tam tikram saugiam laikotarpiui, dviem savaitėms. Į tai galima pažiūrėti kaip į tam tikrą generalinę repeticiją, nes rudenį vis tiek reikės grįžti į mokyklas, tai supraskim, kad ugdymo įstaigoms tai didelis iššūkis, nes daug dalykų persitvarko“, – per spaudos konferenciją antradienį sakė A. Veryga.
Kaip primena BNS, švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius yra išsakęs siūlymą, kad šiuo metu nuotoliniu būdu besimokantys mokiniai į mokyklą grįžtų bent dviem savaitėms, pradinukai – nuo gegužės 25 dienos, o vyresniųjų klasių mokiniai – nuo birželio 1 dienos.
„Tai nėra paprasta, ir jei įstaigos pradėtų tam ruoštis, tai reikštų savaitę–dvi tvaikams grįžimo ir vaikams ugdymo procesui labai reikšmingai kažko nepakeistų, bet mokykloms pasibandyti, kaip sekasi, prieš rudenį būtų logiška, jei nebebus ligos plitimo iki tol“, – kalbėjo ministras.
Jau yra priimtas sprendimas nuo gegužės 18 dienos atnaujinti vaikų darželių darbą. Pagal patvirtintas ikimokyklinio ugdymo organizavimo taisykles, su vaikais negalės dirbti rizikos grupės žmonės, reikės laikytis grupių izoliacijos principo.
Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sako, kad mokyklose tikriausiai fiziškai nepavyks ir nebus reikalaujama užtikrinti tokių sąlygų, o pagrindinis iššūkis bus vyresnio amžiaus mokytojų apsauga.
„Žinant, kad dalis tėvų neves vaikų, darželiai yra laisvesni planuodami veiklas, pasidarydami mažesnes grupes ir su darbuotojais susidėliodami. Mokykloms tokio modelio pritaikyti visiškai tiesiogiai neišeis. Didžiausias iššūkis bus ne vaikai, nes vaikai nėra didelė problema, ir jų, galų gale, nenulaikysi pririšęs, jie pabendraus, pasikeis tuo virusu, jei bus apsikrėtę. Labai didelis iššūkis su darbuotojais, kurie yra vyresnio amžiaus, ir kaip jie susiorganizuotų nuotolinį klasėj mokymą ar kitą būdą“, – kalbėjo ministras.
