Tai leistų padidinti išlaidas iki 2,6 proc. BVP, taip viršijant NATO nustatytą dviejų procentų tikslą.
Švedijos gynybos komisija teigė, kad šalis turi reaguoti į naujas sąlygas, nurodydama padidėjusią įtampą Europoje po Rusijos invazijos į Ukrainą ir neseniai įvykusią Švedijos integraciją į NATO karinį aljansą.
Komisija rekomendavo parengti personalo papildomoms kariuomenės brigadoms ir kariniam jūrų laivynui, nuo 8 000 iki 12 000 padidinti kasmet rengiamų šauktinių skaičių ir sukurti pirmąjį Švedijoje raketinės artilerijos dalinį.
„Drauge (rekomenduojami) papildymai karinei gynybai sudaro 52,8 mlrd. kronų 2030 metams“, – teigiama penktadienį vyriausybei pateiktoje komisijos ataskaitoje.
Komisiją sudaro visų parlamento partijų atstovai, taip pat ekspertai ir įvairių institucijų, įskaitant ginkluotąsias pajėgas, atstovai.
Jos ataskaita taps pagrindu šį rudenį parlamente priimant sprendimą dėl išlaidų gynybai, kuris, pasak komisijos, bus „istorinis“.
„Blogėjanti saugumo padėtis kartu su Švedijos, kaip sąjungininkės, įsipareigojimais reikalauja didesnių užmojų karinei gynybai“, – penktadienį buvo paskelbta vyriausybės interneto svetainėje.
Švedijos gynybos biudžetas 2024 metais sudaro apie 119 mlrd. kronų. Įtraukus siūlomus padidinimus, jis pasiektų 185 mlrd. kronų, spaudos konferencijoje sakė gynybos komisijos pirmininkas Hansas Wallmarkas.
