„Branduolinio ginklo dislokavimo idėja yra ne karo kurstymas, ne grėsmės Rusijai kėlimas, bet tai yra tas pats atgrasymo sistemos elementas, kuris turėtų suvaidinti tikrai nemenką atgrasymo veiksnį“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
Apie Lenkijos pasirengimą prisijungti prie NATO dalijimosi branduoliniais ginklais schemos Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pareiškė šį mėnesį lankydamasis JAV.
Tuo metu Kremlius pareiškė, kad imsis „visų reikalingų priemonių saugumui užtikrinti“, jei Lenkijoje atsirastų branduolinių ginklų.
„Rusijos propagandos malūnas sukasi. Ir, natūralu, kad tokiais atvejais visada pasigirsta grasinimai iš jų pusės. Be grasinimai, matyt, tik ir rodo, kad ši idėja tikrai yra reikšmingas atgrasymo veiksnys ir natūraliai nervina Rusijos politikus“, – teigė G. Nausėda.
Stebėjo karines pratybas
NATO vadinamoji branduolinio dalijimosi (Nuclear Sharing – angl.) programa yra branduolinio atgrasymo politikos dalis. Pagal ją branduolinės kovinės galvutės tampa prieinamos valstybėms narėms, neturinčioms savo branduolinių ginklų.
Nuo 2009 metų JAV branduolinių ginklų pagal branduolinio dalijimosi schemą yra dislokuota Belgijoje, Vokietijoje, Italijoje, Nyderlanduose ir Turkijoje.
Savo ruožtu A. Duda, Suvalkų koridoriuje su G. Nausėda penktadienį stebėjęs karines pratybas, teigė, kad „bet kokie Rusijos argumentai yra nieko verti, nes būtent jie yra tie, kurie pažeidžia tarptautinius susitarimus“.
„Tai yra adekvatus, koks turėtų būti atsakas, kadangi visa NATO teritorija, mūsų supratimu, privalo būti ginama atitinkamai, adekvačiai, todėl į rytinį NATO flangą labai logiška, kad būtų relokuota branduolinė sistema. Mes, kaip viena iš šių šalių, esame deklaravę savo pasirengimą priimti šį ginklą“, – teigė Lenkijos vadovas.
Pasak jo, branduolinio ginklo dislokavimas Lenkijoje būtų atsakas į Rusijos ginklavimąsi Kaliningrade, taktinių branduolinių ginklų dislokavimą Baltarusijoje.
