Iki šiol vyriausybės vadovė tvirtino, kad Stokholmo nestojimo į karinius aljansus politika nepasikeitė.
„Jokiu būdu neatmetu narystės NATO“, – švedų visuomeninei televizijai SVT sakė premjerė ir pridūrė, kad šiuo metu peržiūrima šalies saugumo politika.
„Norėčiau, kad atliktume išsamią analizę dėl mūsų galimybių šioje situacijoje, su jomis susijusių grėsmių bei rizikos ir priimtume Švedijai geriausią sprendimą“, – pabrėžė lyderė socialdemokratė.
Švedija nėra NATO narė ir oficialiai nepriklauso jokiam kariniam blokui, nors ir yra šio Vakarų aljanso partnerė. Šaltojo karo pabaigoje Stokholmas atsisakė savo neutralumo politikos.
Vasario 24 dieną Rusijai įsiveržus į Ukrainą, M. Andersson atmetė galimybę siekti narystės NATO.
„Tokioje situacijoje kaip ši svarbu, kad ilgalaikė Švedijos saugumo politika išliktų tvirta – kad būtume nuspėjami ir aiškūs“, – pareiškė ji.
Kovo 8 dieną įsiplieskė diskusijos dėl premjerės pareiškimo, kad Švedijai pasiprašius į NATO galėtų „destabilizuotis saugumo padėtis Šiaurės Europoje.
Maskva kategoriškai nepritaria Švedijos ar Suomijos narystei Vakarų aljanse.
Nuo karo Ukrainoje pradžios švedų visuomenėje gerokai išaugo parama narystei Aljanse. Šiuo metu tokiai idėjai pritaria maždaug pusė šalies gyventojų, rodo kelios viešosios nuomonės apklausos, paskelbtos nuo kovo pradžios. Tuo metu nepritariančiųjų dalis sumažėjo iki maždaug 25–30 procentų.
„Apie tai dabar galvoja daugelis švedų. Akivaizdu, kad ir aš apie tai daug galvoju“, – sakė M. Andersson.
Šis klausimas tikriausiai dominuos politiniame diskurse artėjant rugsėjį paskirtiems parlamento rinkimams.
Opozicijos lyderis Ulfas Kristerssonas (Ulfas Kristersonas) iš dešiniosios Nuosaikiųjų partijos pareiškė planuojantis pateikti paraišką dėl įstojimo į NATO, jei laimės rinkimus.
Ultradešiniojo sparno Švedijos demokratų partija, šiuo metu trečioji pagal įtakingumą politinė jėga šalyje, taip pat pareiškė esanti atvira narystės idėjai.
Premjerės vadovaujami socialdemokratai istoriškai nepalaikydavo įstojimo į NATO.
Tačiau M. Andersson pareiškė, kad „be abejo“ pakeistų savo partijos poziciją, jei atliekamos peržiūros metu būtų padaryta išvada, jog Švedijai būtų naudinga atsisakyti nestojimo į karinius aljansus politikos.
Karas Ukrainoje taip pat sukėlė diskusijas apie narystę NATO kaimyninėje Suomijoje, kur šiuo metu irgi naujai vertinama saugumo politika.
