Balandį Maskva pavadino Suomijos, kuri su Rusija turi 1340 km ilgio sieną, narystę Vakarų aljanse pasikėsinimu į Rusijos saugumą ir pažadėjo imtis atsakomųjų priemonių taktiniu ir strateginiu požiūriu.
„Rusija jau praėjusių metų gruodį paskelbė apie karines reformas ir naujų dalinių kūrimą Rusijos šiaurės vakaruose, atsakydama į NATO buvimo plėtrą“, – naujienų agentūrai AFP elektroniniu paštu rašė Suomijos užsienio reikalų ministrė Elina Valtonen.
„Neatrodo, kad šios pastangos vyktų labai greitai“, – pridūrė ji.
„Atrodo, kad šiuo metu Rusijos ištekliai sutelkti kitur, – sakė ministrė, turėdama omenyje Kremliaus karą Ukrainoje. – Padėtis rytiniame pasienyje rami.“
Kremliaus puolimas Ukrainoje pakeitė Europos saugumo situaciją ir paskatino Suomiją atsisakyti dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos bei prisijungti prie NATO.
5,5 mln. gyventojų turinti Šiaurės šalis taip pat ruošiasi aptverti 200 km ilgio sienos su Rusija ruožą. Tai turi būti baigta iki 2026 metų. Šiuo metu Suomijos sienos daugiausia saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, kurios daugiausia skirtos tam, kad gyvuliai nenuklystų į kitą pusę.
Neseniai, rugpjūčio 9 dieną, Rusija pakartojo savo grasinimą, kai apkaltino Suomiją ir Lenkiją keliant grėsmę jos saugumui ir pažadėjo atsakyti į padažnėjusias grėsmes Rusijos vakarinei sienai.
Lenkija sustiprino sienos su artima Maskvos sąjungininke Baltarusija saugumą.
„Vakarų ir šiaurės vakarų strateginėse kryptyse padaugėjo grėsmių Rusijos Federacijos kariniam saugumui“, – sakė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu susitikime su kariuomenės pareigūnais.
Jis pridūrė, kad į šią riziką reikia laiku ir tinkamai reaguoti.
E. Valtonen teigė, kad Suomija visada buvo gerai pasirengusi įvairioms situacijoms, įskaitant ir šią.
„NATO yra gynybinis aljansas ir nekelia Rusijai didesnės grėsmės nei Suomija (...) Rusijos kritika NATO yra sena pozicija ir tai nėra nieko naujo“, – sakė ji.
