„Suomija turi skubiai pateikti paraišką dėl narystės NATO“, – cituojami Suomijos prezidentas S. Niinisto ir ministrė pirmininkė S. Marin visuomeninio transliuotojo YLA tinklapyje.
„Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį Aljansą. Tikimės, kad nacionaliniai žingsniai, kurių dar reikia šiam sprendimui priimti, bus skubiai atlikti per kelias artimiausias dienas“, – priduriama šalies vadovų pareiškime.
Po tokio pareiškimo Suomija, turinti beveik 1300 km sieną su Rusija, vienu žingsniu priartėjo prie narystės JAV vadovaujamame kariniame aljanse.
„Šį pavasarį įvyko svarbi diskusija dėl galimos Suomijos narystės NATO. Prireikė laiko, kad parlamentas ir visa visuomenė nustatytų savo poziciją šiuo klausimu. Prireikė laiko glaudiems tarptautiniams ryšiams su NATO ir jos valstybėmis narėmis, taip pat su Švedija.
Norėjome suteikti diskusijai reikiamos erdvės. Dabar, kai artėja sprendimų priėmimo momentas, pareiškiame vienodas savo nuomones, taip pat informuodami frakcijas ir partijas“, – skelbiama Suomijos lyderių pareiškime.
Kitą savaitę Suomijos parlamentas turėtų svarstyti prisijungimo prie Aljanso klausimą, jam pritarus, Suomijos atstovas pateiks stojimo į NATO prašymą. Jei Šiaurės Atlanto Taryba prašymui pritars, jį turės ratifikuoti visos 30 NATO narių. Tikimasi, kad Suomija Aljanso gretas galėtų papildyti per kelis artimiausius mėnesius.
Rusijos vasario 24 dieną pradėta invazija Ukrainoje dramatiškai pakeitė Suomijos politikų ir visuomenės nuomonę dėl galimybių įstoti į NATO, siekiant apsisaugoti nuo potencialios Kremliaus agresijos.
Naujausios apklausos rodo, kad suomių palaikymas tokiam žingsniui viršijo 70 proc., nors pastaraisiais dešimtmečiais potencialią šalies narystę NATO remdavo tik apie 20–30 proc. gyventojų. Visuomenės nuomonė smarkiai pakito po vasario 24-osios, kai Rusija pasiuntė savo pajėgas į kaimyninę Ukrainą ir pradėjo invaziją, kurią Kyjivas ir Vakarų valstybės vadina neišprovokuota ir nepagrįsta.
