„Diskutuosime labai atsargiai, bet netruksime ilgiau nei privalome“, – spaudos konferencijoje teigė socialdemokratų lyderė.
„Manau, kad pabaigsime diskusiją iki vidurvasario“, – pridūrė ji.
Suomija nėra NATO narė ir oficialiai nėra prisijungusi prie organizacijos, nors kartu su kaimynine Švedija yra artima karinio aljanso partnerė bei Europos Sąjungos narė.
Nors suomiai tradiciškai pasisakydavo prieš narystę NATO, pastarosiomis savaitėmis po vasario 24 dieną prasidėjusio karo Ukrainoje visuomenės ir politinė parama narystei smarkiai išaugo.
Nuomonių apklausos parodė, kad beveik 60 proc. suomių dabar pasisako už narystę – beveik dvigubai daugiau nei prieš Rusijos surengtą invaziją.
Suomijos vyriausybė kitą savaitę turėtų paskelbti ataskaitą apie saugumo padėtį šalyje.
Tikimasi, kad ataskaita bus įžanga į nacionalinius ir parlamento debatus 5,5 mln. gyventojų ir 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija turinčioje šalyje.
NATO viršūnių susitikimas turėtų įvykti birželio 29–30 dienomis Madride, o Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto ketvirtadienį pripažino, kad daugelis NATO narių teiravosi, ar Helsinkis ketina iki to laiko kreiptis dėl narystės.
Suomija jau paskelbė padidinsianti gynybos biudžetą 2 mlrd. eurų, arba 40 proc., iki 2026 metų.
Invazija į Ukrainą taip pat privertė kaimyninę Švediją įtraukti narystės NATO klausimą į darbotvarkę, o analitikai mano, kad abi Šiaurės Europos šalys priims vieningą sprendimą dėl prisijungimo prie NATO.
Aljanso plėtra į rytus, Kremliaus teigimu, yra pagrindinis nerimą keliantis saugumo klausimas, o Rusija anksčiau perspėjo, kad Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO „sukels rimtų karinių ir politinių pasekmių“.
