Kai jo sūnus Stasas buvo išsiųstas kariauti į Ukrainą, Sergejus maldavo jo nevykti. Sergejus ir Stasas nėra tikrieji šio tėvo ir sūnaus vardai. BBC juos pakeitė, kad apsaugotų judviejų tapatybę. Sergejus pakvietė BBC žurnalistus į savo namus papasakoti savo istoriją.
„Turi ten giminių. Tiesiog atsisakyk, – savo sūnui karininkui sakė Sergejus. – Bet jis pasakė, kad išvyksta. Jis tikėjo, kad tai teisinga. Aš jam pasakiau, kad jis yra zombis. Ir kad, deja, gyvenimas tai įrodys“.
„Taigi jis išvyko į Ukrainą. Tada pradėjau gauti iš jo žinutes su klausimais, kas būtų, jei jis atsisakytų kovoti“, – toliau pasakojo Sergejus.
Stasas papasakojo tėvui apie vieną konkretų mūšį Ukrainoje.
„Jis sakė, kad [Rusijos] kariams nebuvo suteikta priedanga, nebuvo renkami žvalgybos duomenys, mūšiui nebuvo ruošiamasi. Jiems buvo įsakyta veržtis į priekį, bet niekas nežinojo, kas jų laukia.
Tačiau atsisakyti kovoti jam buvo sunkus sprendimas. Aš jam pasakiau: „Geriau [atsisakyk]. Tai ne mūsų karas. Tai ne išvadavimo karas“. Jis pasakė, kad savo atsisakymą kariauti pateiks raštu. Iš jo ir kelių kitų kariauti atsisakiusių karių buvo atimti ginklai ir jiems paskirta apsauga“.
Sergejus keletą kartų išvyko į fronto liniją, siekdamas užtikrinti savo sūnaus paleidimą. Jis užvertė Rusijos karinius pareigūnus, prokurorus ir tyrėjus prašydamas pagalbos. Galiausiai Stasas buvo išsiųstas atgal į Rusiją. Jis atskleidė tėvui, kas jam atsitiko, kai buvo sulaikytas, kaip „kita rusų kareivių grupė“ bandė priversti jį kautis.
„Jį sumušė, o paskui išvedė į lauką, lyg ketintų nušauti. Paguldė ant žemės ir liepė skaičiuoti iki dešimties. Jis atsisakė. Taigi jam pistoletu kelis kartus smogė į galvą. Jis man pasakė, kad jo veidas buvo padengtas krauju.
Tada nuvedė jį į kambarį ir pasakė: „Eini su mumis, antraip tave nužudysime“. Bet tada kažkas pasakė, kad nuveš mano sūnų dirbti į sandėlį“.
Stasas buvo karininkas, kai vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad jo „specialioje karinėje operacijoje“ (taip Rusija vadina karą Ukrainoje – aut. past.) dalyvaus tik profesionalūs kariai.
Tačiau iki rugsėjo viskas pasikeitė. Prezidentas paskelbė tai, ką jis pavadino „daline mobilizacija“, pašaukdamas šimtus tūkstančių Rusijos piliečių į ginkluotąsias pajėgas.
Daugelis naujai mobilizuotų karių pasakojo, kad jie buvo išsiųsti į karo zoną be pakankamai įrangos ar tinkamo mokymo. Iš Ukrainos gauta daug pranešimų, kad mobilizuoti Rusijos kariai buvo sulaikyti – kai kuriais atvejais uždaryti rūsiuose – už atsisakymą grįžti į fronto liniją.
Andrejus, rusų leitenantas, taip pat atsisakė kariauti. Liepą Ukrainoje dislokuotas Andrejus buvo sulaikytas už atsisakymą vykdyti įsakymus. Jam pavyko susisiekti su savo Rusijoje gyvenančia motina Oksana ir papasakoti jai, kas vyksta. Andrejaus ir Oksanos vardai taip pat pakeisti.
„Jis man pasakė, kad atsisakė vesti savo vyrus į užtikrintą mirtį, – BBC pasakojo Oksana. – Kaip karininkas jis suprato, kad jei jie eis pirmyn, gyvi neišsikapstys. Už tai sūnų išsiuntė į areštinę. Tada gavau trumpąją žinutę, kad jis ir dar keturi karininkai buvo įkalinti rūsyje. Iki tol jų niekas nematė penkis mėnesius.
Vėliau man pasakė, kad pastatas, kuriame jie buvo įkalinti, buvo apšaudytas ir kad visi penki vyrai dingo. Jie sakė, kad palaikų nerado. Jų oficialus statusas – dingę. Tai nelogiška. Tai visiškas absurdiška. Tai, kaip pasielgta su mano sūnumi, ne tik nelegalu, tai nežmoniška.
