J. Stoltenbergas tai pareiškė Rygos pilyje susitikęs su Latvijos prezidentu Edgaru Rinkevičiumi prieš NATO Rytų flango aukščiausiojo lygio susitikimą.
Paklaustas, kas būtų, jei Rusija užpultų NATO valstybę narę, J. Stoltenbergas pabrėžė, kad Aljansas yra pasirengęs ginti visas sąjungininkes. Pasak jo, per pastaruosius metus Aljanso valstybės narės įgyvendino didžiausią bendros gynybos sistemos plėtrą nuo Šaltojo karo laikų.
Jis pabrėžė, kad rytinio flango šalyse, įskaitant Latviją, Lietuvą ir Estiją, yra dislokuotos NATO kovinės grupės. Pasak J. Stoltenbergo, NATO yra šiame regione, kad gintų ir saugotų. Jis taip pat pažymėjo, kad tai yra būdas užkirsti kelią išpuoliams.
„Atgrasymas ir stipri kolektyvinė gynyba yra svarbūs NATO ne todėl, kad siekiame išprovokuoti konfliktą. Mes stengiamės užkirsti kelią bet kokiam konfliktui, bet kokiam NATO narių užpuolimui. Pagrindinis Aljanso uždavinys – užtikrinti taiką pasitelkiant pakankamai stiprų įvairių lygių atgrasymą“, – žurnalistams sakė NATO vadovas.
Jis taip pat paminėjo Šiaurės Atlanto sutarties 5 straipsnį, kuriame numatyta, kad užpuolimo atveju Aljanso narės privalo padėti viena kitai.
J. Stoltenbergas pabrėžė, kad pastaraisiais metais Aljansas smarkiai sustiprino savo bendrą gynybos sistemą, siekdamas užtikrinti, kad NATO būtų pasirengusi tokiems atvejams.
J. Stoltenbergo kadencijos pabaiga
Pernai NATO aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje J. Stoltenbergo, kaip NATO generalinio sekretoriaus, kadencija buvo pratęsta ketvirtą kartą iki šių metų spalio 1 dienos.
Artėjant Aljanso viršūnių susitikimui Vašingtone ir galimai jo kadencijos pabaigai J. Stoltenbergo buvo paklausta, kokius prioritetus jis yra nusistatęs savo darbe.
NATO generalinis sekretorius sakė dabar daugiausia dėmesio skiriantis tam, kad NATO viršūnių susitikimas Vašingtone būtų sėkmingas. Jis nurodė, kad susitikime bus priimta daug svarbių ir strateginių sprendimų dėl atgrasymo, gynybos ir paramos Ukrainai. Taip pat bus kalbama apie tai, kaip stiprinti partnerystę su kitais pasaulio regionais, kaip kovoti su Kinijos keliama grėsme.
„Viena iš mano užduočių šiame poste – užtikrinti, kad Ukrainai būtų teikiama reikalinga parama tiek laiko, kiek reikės. Tikiuosi, kad aukščiausiojo lygio susitikime sąjungininkės galės susitarti dėl NATO vadovavimo teikiant paramą Ukrainai saugumo srityje ir organizuojant Ukrainos karių mokymą“, – žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.
Pagalba Ukrainai
J. Stoltenbergo nuomone, reikėtų rasti ilgalaikį finansavimo šaltinį Ukrainai, nes Aljanso sąjungininkės teikia daugiau kaip 90 proc. paramos, kurią gauna Ukraina, todėl būtų logiška, kad NATO ir toliau koordinuotų šias pastangas.
NATO vadovas pabrėžė, jog taip pat reikėtų spręsti klausimus, susijusius su vėlavimu ir trukdymu teikti paramą, kad nebepasikartotų šią žiemą susiklosčiusi situacija.
„Turi būti teikiama nuolatinė ir stabili karinė pagalba. Tai taip pat būtų aiškus signalas Maskvai, kad ji neturėtų laukti, kol Ukrainos pajėgumai sumažės. Turime parodyti, kad esame pasirengę remti Ukrainą ilgalaikėje perspektyvoje. Tai taip pat gali padėti greičiau ir lengviau prognozuoti šio karo pabaigą. Tai nesuteiks Maskvai galimybės laukti, kol Ukrainos pajėgos išseks. Dabar reikia parodyti, kad Ukraina yra pasirengusi egzistuoti kaip suvereni ir nepriklausoma valstybė“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
E. Rinkevičius ir J. Stoltenbergas taip pat sutaria, kad reikia panaikinti Ukrainai teikiamos karinės pagalbos naudojimo apribojimus, latvių naujienų agentūrai LETA sakė prezidento patarėjas Martinis Dregeris.
Rygoje pirmą kartą rengiamas NATO Rytų flango aukščiausiojo lygio susitikimas, dar vadinamas Bukarešto devyneto (B-9) formatu.
2015 metais įsteigtas B-9 yra Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Rumunijos ir Slovakijos atstovų diskusijų forumas.
